Bet toliau plėtojant tvenkinių žuvininkystę mūsų žuvų augintojai susiduria su realizacijos problemomis. Pasirodo, jau dabar Lietuva nesuvartoja visų tvenkiniuose išaugintų žuvų. Todėl didžioji dalis jų eksportuojama.
Kol kas pagrindiniai eksporto srautai nukreipti Vakarų link, kur žuvų rinka jau beveik perpildyta. Ten dar turi paklausą ekologiškai užaugintos žuvys. Bet reikia tikėtis, kad netolimoje ateityje atsidarys šliuzai žuvims plaukti į Rusiją – nepasotinamą žuvų rinką. Spalio 10 d. keturioms Lietuvos žuvininkystės įmonėms išduoti leidimai eksportuoti savo produkciją į Rusijos Federaciją.
Leidimas gautas, pirkėjas bus ieškomas
Žinia, kad Rusija leidžia įvežti iš Lietuvos tvenkiniuose užaugintas žuvis, labai nenudžiugino AB „Išlaužo žuvis“ direktoriaus Dariaus Svirskio.
„Gautas leidimas dar nereiškia, kad mes jau prasimušėme į Rusijos rinką. Ten reikės patiems susirasti pirkėją“, – sakė įmonės vadovas.
AB „Išlaužo žuvis“ turi ką pasiūlyti Rusijos pirkėjams. Kasmet bendrovė išaugina apie 500 t prekinių žuvų. Daugiau nei 70 proc. šio kiekio sudaro karpiai. Be šių žuvų, auginami baltieji amūrai, baltieji ir margieji plačiakakčiai bei jų hibridai, europiniai šamai, lynai, lydekos, ešeriai, sidabriniai karosai, karpių-karosų hibridai ir net kelių rūšių eršketai.
„Mūsų karpiai itin skanūs, nes 30 proc. jų maisto sudaro natūralus maistas, o papildomai šeriami tik kokybiškais Lietuvos ūkininkų išaugintais grūdais. Kitos polikultūroje auginamos žuvys sėkmingai pasiskirsto pagal mitybines nišas: minta dumbliais, vandens augalais bei vėžiagyviais, šiukšlinėmis – menkavertėmis žuvimis. Tokia visavertė žuvų mityba užtikrina gerą jų skonį. Deja, eršketų tvenkiniuose polikultūroje auginti nepavyksta, nes jie nesugeba konkuruoti su kitomis žuvimis dėl maisto. Juos tenka šerti kombinuotaisiais pašarais. Deja, ir mes pasidavėme mados iššūkiui. Gal eršketams pavyks surasti nišą Rusijos rinkoje – ten į šias žuvis žiūrima su nostalgija“, – mąsto apie realizacijos perspektyvas D. Svirskis.
Augina ir žuvis, ir pašarus
Pasak UAB „Šalčininkų žuvis“ generalinio direktoriaus Algimanto Gylio, Rusijos veterinarijos specialistai pripažino, kad ir šios bendrovės auginamos žuvys gali būti eksportuojamos į Rusijos Federaciją. Manoma, kad tokį specialistų sprendimą lėmė modernizuota žuvų auginimo technologija, į kurią bendrovė investavo per 3 mln. Lt savų ir ES žuvininkystės fondo lėšų.
Kaip AB „Išlaužo žuvis“, taip ir Šalčininkuose auginamų žuvų asortimentas panašus. Pagrindinę parduodamos produkcijos dalį sudaro karpiai. Daugiausia jų visus metus tiekiama IKI prekybos tinklui ir „Norfa“ parduotuvėms.
Šalčininkų žuvininkystės ūkis taip pat augina ir parduoda baltuosius amūrus, sibirinius eršketus, plačiakakčius, lydekas, lynus, karosus. Per metus bendrovė išaugina daugiau nei 300 tonų prekinių žuvų.
Atsivėrus Rusijos rinkai UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ turi galimybę toliau plėtoti savo veiklą.
Milijoninė parama – tik stambiausiems gamintojams
Kalbėdami apie tvenkinių žuvininkystės plėtrą žuvų augintojai visada prisimena dabartinio žemės ūkio ministro išsakytą nuomonę, kad būtina žuvininkystės ūkius priartinti prie perdirbimo. Dauguma žuvų augintojų norėtų turėti nedidelius žuvų perdirbimo cechus, žuvų rūkyklas.
Antai AB „Išlaužo žuvis“ jau šį mėnesį rengiasi atidaryti savo firminę žuvies parduotuvę Išlauže, kurioje bus parduodamos ne tik gyvos, bet ir rūkytos žuvys. Bus siūloma žuvų išdorojimo, išpjaustymo paslauga. Artimiausiu metu pradės veikti ir kulinarijos cechas. Jame bus gaminami žalios žuvies filė, faršas, kulinariniai gaminiai, bus priimami individualūs užsakymai. Bendrovės direktorius D. Svirskis jau rimtai galvoja apie savo užaugintų ir išrūkytų žuvų eksportą į Rusijos didmiesčius.
Tačiau žuvininkystės ūkių vadovai žemės ūkio ministro pažadais remti žuvų perdirbimą žuvininkystės ūkiuose nusivylė. Pasak Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininko, UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ generalinio direktoriaus A.Gylio, ES paramos milijonus išpumpavo „Norvelita“ ir „Vičiūnai“. Šios įmonės perdirba atvežtines žuvis. „Mes prašėme paramos, dalyvavome konkurse, tačiau laimėjo tos įmonės, kurios jau dvejus metus žuvis perdirba ir eksportuoja. Tai didžiulė neteisybė“, – sako D. Svirskis.
Be to, AB „Išlaužo žuvis“ vadovas vadina peiktina ŽŪM ir Žuvininkystės departamento vadovo poziciją teikti prioritetą naujai įsteigtų abejotinos kilmės, reputacijos ir kompetencijos firmelių masiniam URS kūrimo vajui už ES ir biudžeto lėšas. Iliuzija jis vadina ir tai, kad uždarosiose recirkuliacinėse sistemose užaugintos įvairių rūšių žuvys bus paklausios ir konkurencingos. Tvenkiniuose tradiciniai Lietuvos žuvininkai jau augina ne tik karpius, bet dar bent dešimties rūšių žuvis. Galėtų auginti daugiau ir įvairesnių, kad tik būtų kam parduoti. D. Svirskis jau patyrė, kad tokios vertingos naujų rūšių žuvys kaip amūrai, plačiakakčiai, lynai, europiniai šamai, eršketai, labai sunkiai skinasi kelią į populiarumą. Už Europoje šiuo metu ,,madingas“ žuvis: starkius, ešerius, lydekas, tiek Lietuvos, tiek Vakarų prekybininkai kol kas pasiūlo, deja, tik juokingą kainą, kur kas mažesnę nei jų užauginimo savikaina.
D. Svirskis taip pat teigia, kad tvenkiniuose užaugintos žuvys yra gerokai pigesnės ir vertingesnės negu iš uždarųjų recirkuliacinių sistemų. Jo manymu, Lietuvos tvenkinių žuvys – tai puiki kokybė ir alternatyva vis retėjančioms mūsų upių, upelių ir ežerų žuvims.
