Krizė privertė veržtis diržus ir policiją
Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis, pastaraisiais metais šiam projektui įgyvendinti buvo skiriama apie 50 tūkst. litų. Tai nedidelė suma. Ankstesniais metais lėšų būdavo skiriama daugiau, tačiau Lietuvą užgriuvusi ekonominė krizė net ir policiją privertė veržtis diržus. Be to, pikti liežuviai kalba, kad nemažai policijos lėšų „užšalo“ „Snoro“ banke. Iš viso šalyje buvo įdiegta 610 vieno mygtuko skubios pagalbos įrenginių. Policija kartu su savivaldybėmis per tris metus išpirko šiuos įrenginius. Jei žmogus nori toliau juo naudotis, jam tereikia mokėti nustatytą abonentinį mokestį.
R. Matonis pripažino, kad per keletą metų tose vietose, kur buvo įdiegti šie įrenginiai, nebuvo įvykdytas nė vienas smurtinis nusikaltimas. Šie įrenginiai sukonstruoti taip, kad nuspaudus pagalbos mygtuką, nukentėjusysis pokalbio nutraukti jau negali, to padaryti neįmanoma net ir užpuolikui. Jautrus mikrofonas skambučius priimantiems operatoriams leidžia girdėti visus garsus patalpoje, suprasti, kas ten vyksta.
Vieno mygtuko prietaisu skambinę žmonės neretai prašydavo sujungti su greitosios pagalbos stočių medikais arba pranešdavo apie gaisrus, smulkias vagystes. Tiesa, du tokius įrenginius vagišiai visgi nugvelbė, tačiau įtariamieji surasti. Viena gyventoja, kurios namuose buvo įtaisytas toks vieno mygtuko pagalbos įrenginys, R. Matonio teigimu, rasta negyva, tačiau nustatyta, kad jos mirtis nebuvo smurtinė.
Eidamas miegoti šalia pasideda kirvį
Vienas toks įrenginys kainuoja apie 400 Lt, o jo išlaikymas – nuo 25 iki 39 litų per mėnesį. Apie tai, kad sodyboje yra toks prietaisas, paprastai informuodavo prie namo priklijuotas dieną ir naktį matomas lipdukas, kuris dažnai atgrasindavo vagis ir įsilaužėlius. Dabar kai kur tie lipdukai liko nors įrenginiai jau neveikia, nes už juos niekas nemoka.
Policijoje būdavo vieno mygtuko įrenginius turinčių žmonių sąrašai, operatoriams nereikėdavo aiškinti, kokioje sodyboje yra šis mygtukas, kaip į ją kuo operatyviau nuvažiuoti. Dabar daug kur tai liko tik prisiminimuose.
Miške pasiklydusiame vienkiemyje Panevėžio rajone gyvenantis aštuoniasdešimtmetis Petras M. guodėsi „Ūkininko patarėjo“ korespondentui, kad kiekvieną vakarą miegoti eina su baime – išgirs kieno nors beldimą ar ne. „Šalia lovos visuomet pasidedu kirvį, vis ramiau. Tačiau mano jėgos jau ne tos, kad galėčiau rimčiau pasipriešinti jaunam užpuolikui. O mokėti už apsaugos mygtuką neišgaliu“, – prisipažino senolis.
Jokia paslaptis, kad dabar daugelio vyresnio ar senyvo amžiaus vienkiemių gyventojų pagrindiniai ginklai nuo vagių ir užpuolikų – šunys, kirviai ir šakės.
Permetė bėdą savivaldybėms
Ar tikrai nieko negalima padaryti, kad atokiuose vienkiemiuose ir kitose nuošaliose vietovėse gyvenantys žmonės galėtų jaustis saugiau? Ar, anot klasikų, skęstančiųjų gelbėjimas – tik jų pačių reikalas?
Pasirūpinti atokių kaimų gyventojais, kurie dažnai yra ligoti, sunkiai vaikščiojantys, todėl jiems sunku prisišaukti net šalia gyvenančių kaimynų pagalbos, policija dabar siūlo savivaldybių administracijoms, galinčioms padėti tokiems žmonėms įsigyti vieno mygtuko principu veikiančius prietaisus ir mokėti už jų eksploatavimą iš savivaldybės biudžeto.
Pasiūlymas geras, bet savivaldybes, kaip ir policiją, kamuoja ne mažesnis lėšų stygius, todėl didesnio vietos valdžios entuziazmo čia tikėtis sunku. Tiesa, Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininko R. Matonio žiniomis, Telšių ir Panevėžio apskričių vyriausieji policijos komisariatai kartu su partneriais ir šiemet įgyvendina šį projektą su vieno mygtuko pagalbos įrenginiais. Tačiau tai greičiau maloni išimtis, negu visuotinis problemos sprendimas.
Privati saugos tarnyba - ne pagal kišenę
Kas dabar užtikrina tokių žmonių saugumą? Ką jiems galėtų patarti policija? Pasak R. Matonio, vieno mygtuko įrenginiai buvo tik viena iš daugelio, bet tikrai ne vienintelė gyventojų pasirinkta apsaugos nuo nusikalstamų veikų priemonė. „Mes palaikome visas prevencines programas, skirtas gyventojų apsaugai, tačiau lėšų stygius neleidžia finansiškai prisidėti prie jų įgyvendinimo“, – apgailestavo R. Matonis.
Pareigūno nuomone, gyventojai gali rinktis ir kitas priemones, kurias siūlo privačios saugos bendrovės – signalizaciją, apsaugines žaliuzes ir pan. Taip pat jie gali ir toliau naudotis pagalbos mygtuku, jei tik už jį mokės.
Tačiau visa bėda, kad tie atokiose vietose gyvenantys senoliai ir senolės dažniausiai yra vieniši pensininkai, kuriems privačių saugos tarnybų paslaugos – ne pagal kišenę, nes paprastai jie neturi nei vaikų, nei kitų artimų žmonių. Kitaip seniai būtų iš tokių vietų išsikraustę ir nelauktų čia bilieto kelionei į Anapilį. Vienintelė pagalba – už kilometro kito gyvenantis kaimynas. Bet ar jį prisišauksi gūdžią rudens naktį, kai vagišiai jau lupa langą ar verčia duris?
Komentaras
Elvinas Jankevičius, Varėnos rajono savivaldybės meras:
- Varėnos rajonas – miškingas. Nuošaliose, atkampiose vietovėse čia gyvena nemažai žmonių, kuriems sunkiau prisišaukti pagalbą. Žinoma, galima paskambinti 112. Tačiau ryšys yra ne visur. Tie vieno paspaudimo mygtukai vienišiems, senyvo amžiaus žmonėms buvo patogūs, žmonės jautėsi saugesni. Tačiau šiam projektui reikia pinigų.
Policija jau kelissyk ragino mūsų savivaldybę perimti šių įrenginių administravimą, juos finansuoti iš savo biudžeto, tačiau kol kas tokių galimybių neturėjome, biudžetas juk iš anksto suplanuotas ir jį pakeisti, ypač kai viskam trūksta lėšų, beveik neįmanoma. Visada kažką reikia rinktis. Mes pirma siekėme išlaikyti kaimo mokyklas – tai buvo mūsų prioritetas. Dabar šį klausimą dėl apsaugos mygtukų svarstysime, kai bus tvirtinamas rajono savivaldybės biudžetas.
