Vieša paslaptis, kad užsieniečiai per tarpininkus supirkinėja lietuviškas dirbamas žemes, nepaisydami jokių pratęstų pereinamųjų laikotarpių, iki kurių pabaigos svetimšaliai tartum negali tapti Lietuvos dirvonų savininkais. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius dar pernai vasarą nurodė sudaryti darbo grupę, kuri ieškotų būdų sutrukdyti kitataučiams perpirkti sklypus iš lietuviškų žemgrobių.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai siūlo tik sukeisti vietomis dvi Vyriausybės darbo grupės parengto „saugiklių” projekto pastraipas, tačiau tokia rokiruotė, žemdirbių savivaldos nuomone, iš tikrųjų padarytų galą spekuliacijoms žeme. Užvakar Kėdainių r. kaimo turizmo sodyboje posėdžiavęs ŽŪR prezidiumas pritarė savo vadovybės pastabai, kuri kaip oficiali žemdirbių savivaldos nuomonė dėl prekybos žeme principų nusiųsta Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), ir nusprendė vietoj pavasarį planuoto, tačiau iki Seimo rinkimų atidėto visuotinio žemdirbių suvažiavimo rengti valdžios ir kaimo žmonių apskritojo stalo diskusiją „Kaip Lietuvos žemdirbiams vienam su kitu mirtinai nesusipykti dalijantis vis mažėjančią nacionalinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai”.

Valstybė niekuomet neturės pinigų

2011 m. liepos 14 d. ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, nagrinėjusi „spekuliacinio žemės supirkinėjimo siekiant parduoti ją užsieniečiams problemas”.
Grupei priklauso Žemės ūkio, Finansų, Vidaus reikalų, Aplinkos, Teisingumo ministerijų, Europos teisės departamento atstovai, Žemės ūkio rūmų nariai.

Vyriausybinė darbo grupė nusprendė, kad privačią žemę pirmiausia galės nusipirkti bendraturčiai, po to - Lietuvos valstybė (Žemės fondas) ir tik tada į ją galės pretenduoti parduodamo sklypo šeimininko kaimynai bei žemės nuomininkai. ŽŪR siūlo B variantą - valstybę nutremti į pačią galimų žemės pirkėjų sąrašo pabaigą. Anot ŽŪR vicepirmininko Sigito Dimaičio, jei kaimynai draugiškai susitaria parduoti vienas kitam žemę (pagal įstatymus - ne daugiau nei 500 ha), kodėl valstybė dar turėtų kištis į jų tarpusavio reikalus? Vis dėlto svarbiausias Rūmų argumentas – prasiskolinusi Lietuvos valdžia niekada neturės tiek pinigų, kad pajėgtų supirkti žemės ūkio paskirties žemę, į kurią kėsinasi užsienio verteivos.

Nors Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius tikino, kad Valstybinis žemės fondas, tebūdamas ketvirtasis pretendentas į parduodamą privačią žemę, negalėtų įsikišti į visokiausių uždarųjų akcinių bendrovių, investicinių fondų, tapusių užsieniečių žemės pirklių „stogais“, spekuliacinius sandorius, tačiau, dar ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorei Zofijai Cironkienei pasiskundus, kad daržininkams, kurie dažniausiai nuomoja žemę, labai neparanku patiems paskutiniesiems ją pirkti, ŽŪR prezidiumas balsavo už B variantą ir siųs jį Žemės ūkio ministerijai.

Ministerijos prognozės numušė ūpą

Žemdirbių savivalda įsitikinusi, kad, besibaigiant 2007-2013 metų ES finansinio programavimo laikotarpiui, Lietuvos ūkininkai turėtų gauti didžiausias įmanomas pagrindines ES tiesiogines išmokas už deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Tačiau ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio informacija apie tiesiogines išmokas 2012 metais ir prognozės dėl ES paramos žemdirbiams 2014 -2020 metais (nacionalinių tiesioginių išmokų tada jau nebebūtų) numušė ūpą ŽŪR prezidiumo nariams. Anot R. Krasuckio, jo viršininkas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kovoja, kad ir 2013 m. žemdirbiams būtų galima primokėti iš Lietuvos biudžeto (kiauro kaip rėtis – red. past.). Ministras K. Starkevičius, pasitaręs su ŽŪR atstovais, parašė ES Komisijai, kad 2012 m. Lietuva ketinanti skirti savo žemdirbiams 166 mln. Lt (52 mln. Lt daugiau nei 2011 m.) papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų.

Stambiausiems darbdaviams - didžiausia parama

Pasipiktinęs liūdnai pagarsėjęs Kėdainių r. grūdų karalius, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas klausė, kodėl daugiausia šių lėšų ir šiemet gaus mėsinių galvijų, avių augintojai. Anot J. Talmanto, kaip Žemės ūkio ministerija jau kelerius metus beskatintų tautišką gyvulininkystę, Lietuvoje beveik nepamatysi pievose besiganančių karvių, juo labiau smulkesnių naminių gyvulių (avių, ožkų). Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas Šležas klausė, kur dingo parama pramoninių šiltnamių savininkams. ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius R. Krasuckis pažadėjo, kad šiltnamininkai gaus 10 proc. žemės ūkiui skiriamų lėšų. Bet nepatenkinta liko Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Z. Cironkienė – kokios katino ašaros teks kiekvienam daržininkui ir sodininkui, kai valdžia padalys tą varganą sumą. UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė tvirtino, kad didžiausią paramą turi gauti agroverslininkai, aprūpinantys darbu daugiausia kaimo žmonių.

Šienavimą ilgai prilygino ūkininkavimui

Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis teiravosi ŽŪM pareigūnų, kodėl nedirbamame savo sklype paleidę striksėti triušį ar kapstytis vištą, miestiečiai beveik be kliūčių gauna tiesiogines žemdirbiškas išmokas, o tikram ūkininkui jos iškart smarkiai mažinamos už nenušienautą dirvos atkarpėlę. Pasak R. Krasuckio, ES Komisija anksčiau šienavimą tapatino su ūkininkavimu. „Tokių keistenybių ES teisės aktuose, reglamentuose iki šiol likę“, - apgailestavo ŽŪM departamento vadovas. ŽŪR vicepirmininkas S. Dimaitis pranešė, kad netrukus rengiama ŽŪM ir ŽŪR atstovų apskritojo stalo diskusija gal padės ūkininkams apsisaugoti nuo valdininkų nuolat keičiamų, atšaukiamų ir vėl sugrąžinamų „geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės taisyklių“ žemės ūkio naudmenoms, kurių savininkai prašo tiesioginių išmokų. Atviras žemdirbių savivaldos lyderių pokalbis su dabartine Vyriausybe turėtų pakeisti visuotinį žemdirbių ir kaimo žmonių kongresą, kurį nuspręsta rengti tada, kai Lietuvoje atsiras nauja valdžia.

Kodėl arklių augintojų reikia Rūmams?

Žemdirbiškoji visuomenė dar neužmiršo, kaip sunkiai Žemės ūkio rūmuose sekėsi steigti Arklininkystės komitetą. Ne menkesni ginčai kilo ir užvakar, svarstant Nacionalinio žirgų lenktynių klubo prašymą priimti šią organizaciją į Rūmus. Lietuvos ristūnų sporto asociacijos prezidentas Arūnas Degutis paaiškino, kad tai viena iš keleto Lietuvoje įsteigtų žirgininkystės organizacijų, turinti 35 lenktyninius žirgus. Klubo prezidentas - buvęs Lietuvos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius Kazimieras Lukauskas. „Rekomenduoju klubą priimti į Rūmus. Kol vienos žirgininkų organizacijos priklauso ŽŪR, kitos – ne, nesiseka pasidalyti veislininkystei valstybės skiriamų pinigų, o ministerijai yra proga juos pasilaikyti“, - aiškino A. Degutis.

Visiems žirgininkams - vienas balsas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas išliejo, matyt, seniai susitvenkusį apmaudą: „Naujokus į Rūmus reikia priimti ne dėl to, kad kelios organizacijos galėtų pasinaudoti valstybės biudžeto pinigais. Grūdų augintojams ŽŪR prezidiume atstovauju aš vienas! Mano balsą dažnai nustelbia kolektyvinė kitų nuomonė, nors grūdininkai sukuria didžiausią žemės ūkio pridėtinę vertę.“ Kai kurie kiti prezidiumo nariai irgi šiaušėsi, kad Rūmai esą virsta ne žemdirbių, bet arklių (trakėnų, žemaitukų) atstovybe. ŽŪR vis dėlto nutarė priimti į savo gretas Nacionalinį žirgų lenktynių klubą, tačiau visos žirgininkų organizacijos (ŽŪR narės) teturės tik vieną balsą kai teks rinkti Rūmų pirmininką ir spręsti kitus svarbiausius žemdirbių savivaldos klausimus.

Retos ŽŪR prezidiumo pramogos

Atlėgus svarbiausius ŽŪR prezidiumo posėdžio klausimus nagrinėjant kilusiai įtampai, prezidiumo nariai paliko Rūmų narių sąrašuose Molėtų r. žemdirbių asociaciją (bet pasiuntė molėtiškiams ultimatumą –iki liepos 1 d. jie privalo susimokėti visą narystės mokestį, nes dabar skolingi Rūmams 700 Lt), vietoj trijų žemdirbiškajai visuomenei nepažįstamų, be to, posėdžių nelankančių kolegų į aukščiausiąją (tarp suvažiavimų) Rūmų valdymo struktūrą priėmė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininką Vidą Juodsnukį, Kiaulių augintojų asociacijos direktorių Algį Baravyką ir Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininką Joną Vilionį, draugiškai pasišaipė iš Žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininko Gintaro Nagulevičiaus, atvykusio į kaimo turizmo sodybą „Medžiotojų sostinė“ ŽŪR prezidiumui jau rengiantis „neoficialiajai“ posėdžio daliai: „Petka (SSRS laikų anekdotų nuolatinis herojus, jaunas raudonosios armijos kulkosvaidininkas – red. past.) pasirodė mūšiui baigiantis!“, svarstė, ar ŽŪR vadovui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatui Andriejui Stančikui pavyks rudenį per Seimo rinkimus Plungės-Rietavo apygardoje įveikti „Vičiūnų“ įmonių grupės remiamą kitą žemaitį, konservatorių Jurgį Razmą, ir išleido A. Stančiką nuo birželio 10 d. atostogauti. Kolegoms pasiteiravus, kur Rūmų pirmininkas keliaus, gavęs progą atsipūsti nuo žemdirbių savivaldos organizacinių rūpesčių, A. Stančikas tepasakė: „Šienauti!”