Telšių teismas pradėjo narplioti bylą, kurioje teigiama, kad žemės ūkio techniką pasiskolinęs ūkininkas Augustinas Martinkus Seimo nario žmonai Vilijai Ramonienei ją grąžino sugadintą.

Vengdamas 51 tūkst. Lt nuostolių atlyginimo, A.Martinkus bylai bando suteikti ir politinį atspalvį.

Atsisakė susimokėti

Pernai liepą Seimo nario Jono Ramono žmona ūkininkė Vilija Ramonienė kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su neįprastu ieškiniu. 


Ūkininkė siekia prisiteisti daugiau nei 51 tūkst. Lt nuomos mokesčių ir nuostolių iš Augustino Martinkaus, ūkininkaujančio taip pat Telšių rajone. Ieškinyje teigiama, kad 2011 m. sėjos metu (balandžio–gegužės mėn.) V.Ramonienė išnuomojo A.Martinkui traktorius „John Deere 7820“ ir „John Deere 7920 SE“, taip pat sėjamąją „Kuhn HR 4003 NC“, lygintuvą ir mėšlo kratytuvą „Briri E10000T Quatro“. Mainais už išsinuomotą techniką A.Martinkaus sūnūs Nerijus ir Karolis, turintys įregistruotus atskirus ūkius, kiek laiko darbavosi Ramonų ūkyje.


„Nebūtume priėję iki teismo, jei A.Martinkus su manimi būtų elgęsis sąžiningai ir patirtus nuostolius būtų atlyginęs“, – teigė J.Ramonienė.


Išsinuomojęs traktorius, A.Mar­tinkus jais esą apdirbo ne mažiau kaip 115 ha pasėlių, tačiau laukuose ūkininkas sugadino traktoriaus „John Deere 7820“ padangą, o į sėjamąją įsuko trosą.
Šios sugadintos technikos tvarkymas UAB „Dojus agro“ V.Ramonienei kainavo 11,4 tūkst. Lt. A.Martinkus atsisakė sumokėti už sugadintos technikos remontą, todėl santykius jie nusprendė aiškintis teisme. Ieškinio suma pasipildė 40 tūkst. Lt nuompinigiais.


„Nuomą apskaičiavau pagal UAB „Dojus agro“ įkainius, nes naują žemės ūkio techniką nuomojuosi būtent iš šios bendrovės“, – patikslino V.Ramonienė.


Ji turėjo teisę pernuomoti techniką tretiesiems asmenims.


Kaltino terorizavimu


V.Ramonienės ieškiniui pasiekus Telšių rajono apylinkės teismą, A.Martinkus bando nuneigti bet kokį susitarimą su V.Ramoniene.


Atsiliepime teismui A.Martinkus aiškina, esą ūkininkė jį terorizavo 2011 m. gegužę pasirašyti nuomos sutartį, pretenzijos išgalvotos, o V.Ramonienė skolas išmušinėja „padedant Telšių rajono apylinkės teismui“. „Su ieškove jokių sutartinių santykių neturėjau“, – teismui teigė A.Martinkus. Jis taip pat aiškino, kad nėra jokios nuomos sutarties, o tuo, jog liudytojai vairavo žemės ūkio techniką, negali būti remiamasi siekiant įrodyti nuomos faktą.
„Tokie liudytojai, V.Ramonienei nurodžius, jei reikės, patvirtins, kad esu Osamos bin Ladeno brolis ir kad planuoju parduoti V.Ramonienę su visu ūkiu ufonautams“, – atsiliepime teismui ironizavo A.Martinkus.


Kaip bebūtų, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrįstumą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo dalį A.Martinkui priklausančių sklypų bei sąskaitas banke. A.Martinkus kreipėsi į spaudą ir televiziją.


Draugystė siejo seniai


Pasak A.Martinkaus, konfliktas prasidėjo 2011 m. kovo pradžioje, kai jie (Ramonai) atvažiavo su buteliu degtinės ir gabalu dešros pas Martinkus.


„Kaip tik buvome iškūrenę pirtį ir joje J.Ramonas paprašė, kad padėčiau apsėti jo dirbamus laukus – apie 280 ha, – pasakojo A.Martinkus. – Išgėrėme tą butelį ir taip išsiskyrėme. Kelias dienas su vaikais svarstėme pasiūlymą ir su juo sutikau tik sūnums paprašius.“
Sūnūs, pasak A.Martinkaus, norėjo laukus apsėti nauja technika, nes jo ūkyje technika ne tokia moderni kaip Ramonų.


Visiems žinoma, kad A.Martinkus su J.Ramonu, kai jis dar nebuvo Seimo narys, kovojo už žemdirbių interesus, Lietuvoje blokuodami net kelius. Ši pažintis ir partnerystė, kaip pasakojo V.Ramonienė, tęsiasi beveik 20 metų, nors A.Martinkus „Valstiečių laikraščiui“ bandė įteigti, kad iki konflikto jų nesiejo jokie ūkiniai ar verslo santykiai.


1996 m. įsteigta „Kaunatavos mėsa“, kuriai vadovauja A.Martinkus, anksčiau priklausė J.Ramonui. Prieš tapdamas Seimo nariu J.Ramonas ją perrašė A.Martinkui.
Be to, A.Martinkus ir V.Ra­monienė 2010 m. balandį buvo įsteigtos ŽŪB „Dagvijara“ pajininkai.

Nevengia gandų


Bandydamas gelbėtis nuo gresiančių nuostolių, A.Martinkus, kalbėdamas su „Valstiečių laikraščio“ žurnalistu, nevengė skleisti gandų apie buvusio bendražygio „moteris ir vaikus“, „neatsiskaitymą su darbininkais“.


„Darbininkų šiais laikais jis (J.Ramonas) jau nebegauna. Kiek pas jį yra dirbę žmonių, tiek jų yra apgavęs“, – tikino ūkininkas.


„Ar kalbate apie J.Ramoną?“ – paklausėme A.Martinkaus.


„Ne. Abudu jie, – sakė A.Mar­tinkus. – Juk ūkis priklauso Jonui (Ramonui). Tik vėliau jis buvo perrašytas jai (V.Ramonienei) – vienai iš paskutinių jo moterų. O kiek jis tų moterų turėjo... Internete, komentaruose, pririnkau tų moterų ir vaikų.“ Paklausus, ar turi kokių nors įrodymų savo žodžiams pagrįsti, A.Martinkus pripažino, kad tai – tik gandai.
Teismui A.Martinkus iki šiol negali atsakyti ir į klausimą, kokia žemės ūkio technika jis apsėjo valstybei deklaruotų beveik 150 ha laukų (tarp jų yra ir žalienų).
„Ta Ramonų technika dirbo ne mano, o mano sūnų laukuose – apie 80 ha, todėl nežinau, ko V.Ramonienė iš manęs nori“, – aiškino A.Martinkus.


Jis teigė, kad jo ūkis yra pagrindinis, o sūnų Nerijaus ir Karolio ūkiai – tarsi pavaldžios įmonės.
Be kita ko, A.Martinkus aiškino, kad traktorius „John Deere“ ir sėjamoji „Kuhn“ buvo sugadinti kito ūkininko – S.Jančiausko – laukuose, todėl Martinkai esą apskritai niekuo dėti, nors po minutės A.Martinkus pasakojo, kad sūnūs dar bandė padangą suklijuoti.
Apeliuodamas į J.Ramono politinį statusą, A.Martinkus „Valstiečių laikraščiui“ nė neprasitarė, kad 2011 m. pats kadidatavo į Telšių rajono savivaldybės tarybą. Kaunatavos rinkimų apylinkėje jis tegavo 6 balsus.


„Valstiečių laikraštis“ nesiima spręsti, kas šioje istorijoje yra teisus, nes teisingumą Lietuvoje vykdo teismai ir būtent jie paskelbs sprendimą.
Akivaizdu tik tai, kad jei kur nors minima Seimo nario pavardė, visuomenėje pasmerkiama viskas, kas su juo susiję.


Panašiai prieš kelerius metus įvyko ir su Milvydiškių kaimo kapinaitėmis, kurios neva buvo suartos Seimo nario J.Ramono šeimos sklype.
Nei moksliniais tyrinėjimais, nei archeologiniais šaltiniais tų kapinių buvimo faktas nebuvo nustatytas, todėl 2006 m. Telšių rajono prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Gandus apie suartas kapinaites paskleidusį Ramonų kaimyną Romą Poškų teismas išteisino tik todėl, kad gandus esą jis paskleidė netyčia.


Sutartys gelbsti ne visada


Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas


Labai teigiamai vertinu ūkininkų savitarpio pagalbą, nes iš gero ir šilto bendradarbiavimo susikuria net kooperatyvai. Juk tokia pagalba ypač praverčia tada, kai reikia apsirūpinti nauja brangia žemės ūkio technika. Būna, kad ūkininkai susitaria, kokią techniką jie pirks, kad galėtų vėliau vienas kitam padėti, paskolinti vienas kitam būtinus padargus. Jei technika sugadinama, tai už ją turi būti atlyginama taip, kaip buvo sutarta. Geriausia, kad tokie susitarimai būtų raštiški, bet ten, kur bendradarbiavimas glaudus, jokių nesusipratimų nekyla. Jei sutarčių nepasirašoma, tai atlyginti reikia taip, kaip buvo susitarta žodžiu. Kita vertus, jei draugystė netvirta, tai ne visada gelbsti ir sutartys.


Didžiausia bausmė – pasklidusios kalbos


Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas


Pastaruoju metu vis intensyviau ūkininkai bendradarbiauja, skolindami žemės ūkio techniką vieni kitiems. Kalbu ne tik apie žemės suarimą, bet ir kitus darbus. Juk ne kiekvienas ūkininkas gali įsigyti visą būtiną žemės ūkio techniką.

Pavyzdžiui, aš niekada nepasirašau jokių susitarimų su kitais ūkininkais, nes viską aptariame žodžiu ir taip padedame vienas kitam. Prieš nukuliant lauką visada paklausiu, ar laukas tvarkingas, ar nurinkti akmenys. O jei kas ir nutinka, tai visada susitariame dėl nuostolių atlyginimo. Aišku, galima pasirašyti tam tikrus susitarimus, bet ne visada jie būtini. Galiu pasakyti tik viena: jei partneris nepatikimas, tai jokie surašyti popieriai nepadės. Tokiu atveju kaltininkui didžiausia bausmė – viešumas ir pasklidusios kalbos apie jo nepatikimumą.