„Po dešimtmečio nesprendimo yra priimtas principinis sprendimas, kad sinchronizacija vyks per Lenkiją. Šiandien tą sprendimą įgyvendinti pakanka turėti tą jungtį, kurią mes turime, primą „LitPol Link“. Dėl antros jungties ateityje gali būti sprendžiamas klausimas, jeigu tai kažkam kelia rūpestį dėl galimo saugumo, nes pati infrastruktūra ir pajėgumai tai leidžia padaryti su pirma jungtimi. Šiandien mes apsvarstę 3-1 formate, priėmėme sprendimą, kad būtent šita kryptimi vykdysime sinchronizaciją. Beliko pasirašyti politinį memorandumą“, - BNS telefonu iš Talino po susitikimo su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais sakė S.Skvernelis.
Jo teigimu, politinis memorandumas dėl sinchronizacijos bus pasirašytas birželį.
„Memorandumas bus pasirašytas birželio mėnesį. Alternatyvų kitokių nėra, nes alternatyvos yra ilgesnės laike ir brangesnės. Mes pateikėme sprendimus ir savo padarytus tyrimus dėl kaštų ir rizikų galimų. Šita alternatyva yra greičiausia, ekonomiškiausia. Antra jungtis iš esmės susijusi su galimu saugumu, jeigu pirmai jungčiai kažkas atsitiktų, kokios numatytos alternatyvos. Tai yra svarbus žingsnis. Šiandien diskusijos baigėsi ir mes privalome padaryti konkrečius veiksmus“, - kalbėjo premjeras.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS telefonu iš Talino teigė, kad vienas svarbiausių pirmadienio susitarimų yra tai, kad bus pasirašytas memorandumas birželį.
„Vienas esminių dalykų, kad ne tik buvo patvirtinta sinchronizacijos kryptis per Lenkiją, bet ir buvo patvirtinta tai, kad turėtume siekti artimiausiu metu, kaip įmanoma greičiau, pasirašyti supratimo memorandumą. Tas kaip įmanoma greičiau - birželio pabaigoje“, - BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, iš esmės sutarta, kad sinchronizavimas vyks per Lenkiją. Anot Ž.Vaičiūno, buvo keliamas ir klausimas dėl elektros jungčių skaičiaus, tačiau sutarta, kad antros jungties statyba liks atviru klausimu.
„Iš esmės keleta buvo klausimų ir apie techninius parametrus ir jungčių skaičius tame tarpe. Tie klausimai pirmiausiai buvo išsakyti iš Estijos pusės, iš Lenkijos pusės buvo išsakyta aiški žinia, kad yra pasirengimas dirbti dabartinės „LitPol Link“ jungties pagrindu. Iš principo visas regionas sutinka, kad dėl kitų techninių klausimų turime likti atviri, klausimo neuždaryti“, - aiškino ministras.
Pirmadienį po premjerų susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas teigė, kad dėl to, kaip konkrečiai bus sinchronizuojami elektros tinklai per Lenkiją bus apsispręsta šiemet.
Iki šiol Latvija ir Estija siekė, kad būtų nutiesta antra „LitPol Link“ jungtis, nes vieną laikė nesaugia. Tačiau su tuo nesutinka Lenkija, o Lietuva, baimindamasi, kad diskutuojant apie antrą jungtį, sinchronizavimo projektas gali užsitęsti ir būti įgyvendintas ne 2025 metais, o, pavyzdžiui, 2030 metais.
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis - jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36-1,41 mlrd. eurų.
Latvijai ir Estijai pradėjus abejoti galimybe sinchronizuotis per vieną jungtį, Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ iškėlė idėją antrąją jungtį nutiesti jau po 2025 metų, kai numatyta įgyvendinti projektą ir atsijungti nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.