Tačiau miesto valdžia vis dar trypčioja – bijo rizikuoti žmonių sveikata. Apie rekordiškai ilgo šildymo pabaigą jau paskelbė Vilnius.
Savo gyventojų nebešildo Šiauliai ir Kaunas. O Panevėžys sprendimą žada priimti šį ketvirtadienį. Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas Arvydo Šato teigimu, laukti verčia nenuspėjama gamta.
Faktinė lauko oro temperatūra tris paras iš eilės vis dar neperlipa 10 laipsnių temperatūros vidurkio. Būtent tokiomis sąlygomis savivaldybės paprastai turi skelbti šildymo sezono pabaigą. „Mes sezono dar nebaigiame, bet jau artimiausią dieną dėl to turėtume kalbėtis.
Daugiabučių namų gyventojai gali paprašyti išjungti šilumą. O biudžetinėse įstaigose reikia laukti mūsų sprendimo. Tenka pripažinti, kad užsitęsęs šildymas ir joms, ir Savivaldybei neša nuostolius.
Bet žmonių sveikata – prioritetas. Tad ir neskaičiuojame, kiek šiemet brangiau miestui kainuos šiluma“, – trečiadienį „Sekundei“ tvirtino A. Šatas.
Pašnekovo teigimu, toks ilgas šildymo sezonas Panevėžiui – rekordinis. Ankstesniais metais miestas šilumą išjungdavo balandžio viduryje. Gyventojai prašo nebešildyti Bendrovės „Panevėžio energija“ generalinio direktoriaus Petro Diksos duomenimis, ilgai šildymas Panevėžyje truko ir praėjusiais metais.
„Dabartinis šildymo sezonas – rekordinis pagal trukmę paromis. Jis Panevėžyje prasidėjo spalio 6 dieną ir tęsiasi jau 209-ą parą. Pernykštis šildymo sezonas taip pat buvo gana ilgas – prasidėjęs spalio 8-ąją truko 207 paras“, – skaičius vardijo bendrovės vadovas.
Ilgai, pasak jo, panevėžiečiai šildėsi ir 2013–2014 metais. Šildymo sezonas tada prasidėjo gana anksti, spalio 1 dieną, ir baigėsi balandžio viduryje. Trumpiausias šildymo sezonas Panevėžyje buvo prieš penkerius metus ir truko 183 paras.
„Oficialių raštiškų paraiškų išjungti šildymą iki trečiadienio pietų neturėjome. Daugumos miesto daugiabučių namų šilumos punktai modernizuoti ir pakilus oro temperatūrai reguliatoriai automatiškai išjungia pastato šildymo sistemos darbą, o nukritus oro temperatūrai vėl šildymo sistemą įjungia“, – aiškino P. Dirsė.
Tačiau Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgio žiniomis, iki trečiadienio įmonė jau gavo 28 Panevėžio daugiabučių namų savininkų raštiškus prašymus išjungti šildymą.
Ši bendrovė administruoja 570 namų. „Skambučių sumažinti šilumą gauname labai daug. Jau yra ir raštiškų prašymų išjungti šildymą. Nors oro temperatūros vidurkis nepasiekė nustatytos ribos, dieną pašviečia saulė, ir žmonėms būna šilta“, – kalbėjo G. Ruzgys.
Nemažai įtakos gyventojų sprendimui, anot jo, turi ir užsitęsusio šildymo nuostoliai. Žmonės skaičiuoja, kad tokios paslaugos jiems šiemet atsieis brangiau. Šildys tik vaikus Laukiami nuostoliai kelia nerimą vis dar šildomų biudžetinių įstaigų vadovams. Atsisakyti šilumos jau planuoja Panevėžio mieto poliklinikas.
Čia žadama šildyti tik Vaikų ligų korpusą. „Sveikatos įstaigos turi teisę pačios baigti šildymo sezoną. Šiandien kalbėjome su kolegomis, kad reikėtų stabdyti tokias išlaidas.
Bijome didelių nuostolių – šiluma ir taip truputį brango, o dar toks ilgas sezonas“, – nuogąstavo poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė.
Suaugusiems pacientams, pasak vadovės, rūpesčių dėl šaltesnių radiatorių neturėtų kilti: vizitas šioje įstaigoje esą tetrunka 15–20 minučių. Didesnių išlaidų už šilumą šiais metais laukia ir Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka.
Tačiau šios įstaigos vadovai kol kas nenorėtų atsisakyti šildymo. Pasak bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Leokadijos Vaitiekaitienės, darbuotojai gal ir pasėdėtų su striukėmis, tačiau skaitytojams norisi suteikti patogias sąlygas.
„Šią savaitė lyg ir šilčiau. Bet prognozuojama, kad paskui vėl atvės, bus ir šalnų“, – sakė pavaduotoja. Minimaliu režimu šildoma renovuota Panevėžio „Vyturio“ progimnazija.
Radiatoriai, pasak švietimo įstaigos direktorės Vitalijos Dziuričienės, čia tik drungni, bet vaikams tikrai nešalta.
„Dirbame taupydami. Šildymas dar neišjungtas, bet mums daug šilumos nereikia. Daugiau nei metai, kai mokyklos pastatas renovuotas, tad striukių vaikams netenka vilktis. Be jų apsieidavome ir anksčiau, tik dabar šilumos mažiau suvartojame. Buvusių metų išlaidas su šiuo sezonu kol kas sunku lyginti“, – teigė V. Dziuričienė.
Padaugės nemokių vartotojų
Dar brangesnis šildymas panevėžiečiams, kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams, gali būti nuo liepos 1 dienos. Tada baigs galioti lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šilumos tiekimui.
Paskui turėtų būti taikomas įprastas 21 proc. tarifas. Kol parlamentarai vis dar diskutuoja, ar reikia išsaugoti mažesnę naštą gyventojams, P. Diksa tikina, jog atsisakyti lengvatos ankstoka. „PVM lengvata šildymui turi tiesioginę įtaką šilumos ir karšto vandens vartotojams.
Mūsų manymu, projektas ankstyvas, nes mūsų aptarnaujamoje zonoje renovuota tik 14,4 proc. daugiabučių namų, Panevėžyje – 15,1 proc. Tad neatnaujintų namų gyventojams dėl didesnio suvartoto šilumos kiekio mokesčiai už šilumą yra dideli, o panaikinus PVM lengvatą dar didėtų“, – aiškino direktorius. Anot jo, jeigu vietoj šiuo metu taikomo 9 proc. PVM tarifo būtų taikomas standartinis PVM tarifas, šilumos kaina padidėtų 11 proc.
Šilumos tiekimo įmonė PVM, kurį gauna už parduotą šilumą ir karštą vandenį, esą privalo pervesti į valstybės biudžetą, ir tai nepriklauso nuo to, ar vartotojai sumoka, ar ne. O papildomų pajamų ir pelno dėl to ji neuždirba. Todėl vartotojų nemokumas, pasak P. Diksos, tik blogina finansinius rodiklius ir galimybę sumokėti PVM į valstybės biudžetą.
„Jei vartotojams dėl padidinto PVM reikės mokėti daugiau, tai ne visi sugebės sumokėti visą sumą. Todėl didelė tikimybė, kad padaugės nemokių vartotojų ir didės skolos už šilumą, ypač tų, kurie šiuo metu skolingi“, – pabrėžė pašnekovas.
Jo duomenimis, Panevėžio miesto gyventojų skola už šilumą ir karštą vandenį gegužės 1 dieną siekė 1,578 mln. eurų.
Pernai tuo pačiu metu šis rodiklis buvo 91 tūkst. eurų didesnis. Dalis panevėžiečių, turėdami skolų, pradėjo šį šildymo sezoną. Spalio 1 d. jie nebuvo sumokėję 1,336 mln. eurų.
Daugiau skaitykite - naujienos.lt.
