Šiuo metu šildymui galioja lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, tačiau nuo birželio 1 dienos jam bus taikomas standartinis 21 proc. PVM, todėl šilumos kaina išaugs.
Dėl to socialdemokratas Algirdas Sysas ir dar keli Seimo nariai praėjusių metų pabaigoje užregistravo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, pagal kurias didesnes kompensacijas šildymo išlaidoms gautų didesnis skaičius gyventojų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šiuo metu yra parengusi Vyriausybės išvados projektą, kuriame iš esmės pritariama Seimo narių pasiūlymui.
Kas ir kaip gali gauti
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė paaiškino, kad šiuo metu kompensaciją šildymui norintis gauti asmuo turi kreiptis į savivaldybės specialistus ir pateikti prašymą.
„Kreipiantis pirmą kartą, būna nustatoma teisė į kompensaciją pagal turimo turto normatyvus. Taip pat reikia nurodyti duomenis apie save, savo šeimos narius, veiklos pobūdį (dirbantis, registruotas Darbo biržoje ar gauna pensiją). Jei žmogus dirba, reikia pateikti darbo užmokesčio pažymas už atitinkamą laikotarpį“, – sakė ji.
Pavyzdžiui, jei asmuo gyvena vienas ir gauna minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) – „į rankas“ 335 eurai – pagal dabar galiojančią tvarką jo gaunama kompensacija būtų apskaičiuojama taip:
Iš 335 eurų atimamos valstybės remiamos pajamos (VRP, 102 eurai). Gaunamas skirtumas yra 233 eurai.
Šiuo metu kompensuojama 20 proc. nuo šios sumos. Todėl, jei asmuo, pavyzdžiui, kurį nors mėnesį už šilumą turi sumokėti 100 eurų, tai kompensuojama bus 53,4 euro (100 – 46,6).
Šiuo metu svarstoma kompensuojamą dalį skaičiuoti nuo 10 arba 15 proc. skirtumo tarp asmens pajamų ir VRP.
Jei bus nustatyta 10 proc. riba, tada MMA gaunančiam žmogui nuo 100 eurų sąskaitos bus kompensuojama 76,7 euro.
Jei bus nustatyta 15 proc. riba, tada MMA gaunančiam žmogui nuo 100 eurų sąskaitos bus kompensuojama 65,05 euro.
I. Paberžienė atkreipė dėmesį, jog jei šeimoje yra keli nariai, tada jų gaunamos pajamos yra sumuojamos, jiems taip pat taikomas atitinkamas, pavyzdžiui, dvigubas VRP dydis.
Reiktų skaičiuoklės
I. Paberžienė teigė, kad laikas, kuris praeina po kreipimosi, kol žmonės gauna kompensacijas, labai skiriasi.
„Tai priklauso nuo šeimos situacijos. Pavyzdžiui, du pensininkai gauna tik pensijas, tai jų kreipimasis yra pats paprasčiausias. Dažniausiai jie pas mus ateina du kartus per metus: šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje“, – pasakojo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad savivaldybė pinigus perveda ne gyventojams, bet paslaugų tiekėjui. Savo ruožtu gyventojai gauna atitinkamu dydžiu mažesnę sąskaitą.
„Tik savarankiškai besišildantiems, kūrenantiems anglimis pervedame į sąskaitas, bet tokių yra labai nedaug“, – pridūrė I. Paberžienė.
Specialistė abejojo, ar, išplėtus kompensacijas gauti galinčiųjų ratą, labai padaugėtų jų prašančiųjų skaičius.
„2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, gavėjų skaičius mažėja. Todėl mes galvojame, kad labai svarbi bus bendra situacija šalyje. Jeigu žmonės turės galimybę užsidirbti, o tokia tendencija yra, tai atsilieps.
Taip, iš pradžių bus noras visiems kreiptis, tačiau vėliau, manau, kad nebent labai šalta žiema arba labai pasikeistų šildymo kainos, tada iš tiesų gavėjų skaičius galėtų stipriai augti“, – sakė ji.
I. Paberžienė taip pat sakė, kad situacija greičiausiai skirsis miestuose ir kaimuose, kur galimybių yra mažiau.
„Galėtų atsirasti skaičiuoklė – žmonės bent preliminariai pasižiūrėtų, nes pati procedūra, kol surenkami visi reikalingi dokumentai ir pan., yra tikrai ilga, reikia daug ką įvertinti.
Ne visi paprastą butą, paprastų pajamų. Žmonės, kurie niekada nesikreipė, patirs diskomfortą, nes į daug ką mes kreipsime dėmesį. Nėra taip, kad gavai didelę sąskaitą ir tau sunku susimokėti“, – sakė I. Paberžienė.
Svarsto dėl procento
Šiuo metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 20 proc. skirtumo tarp asmens pajamų ir VRP. Savivaldybės administracija, patikrinusi gyvenimo sąlygas, turi teisę kompensuoti ir didesnę būsto šildymo išlaidų dalį (ne didesnę kaip 10 proc. skirtumo).
Kaip nurodoma Vyriausybės išvados projekte, 2016 metais paramą būsto šildymui gavo apie 5 proc. Lietuvos gyventojų (129,8 tūkst.), išlaidos kompensacijoms siekė 17,9 mln. eurų.
Seimo nariai A. Sysas, Tomas Tomilinas, Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Ramūnas Karbauskis ir Valius Ąžuolas siūlo kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 10 proc. (ne 20 proc.) skirtumo tarp asmens pajamų ir VRP dydžio bei nustačius tokį imperatyvą, atsisakyti savivaldybės administracijai suteiktos analogiškos teisės.
Šiam siūlymui įgyvendinti papildomai prireiktų 21 mln. eurų per metus, kompensacijas gautų apie 257 tūkst. asmenų.
Tačiau SADM siūlo atsižvelgti į tai, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tik tada, kai jos reikia labiausiai, t.y. socialiai pažeidžiamiems, mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Todėl ministerija siūlo kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią ne 10, bet 15 proc. skirtumo. Be to, palikti teisę savivaldybės administracijai atskirais atvejais kompensuoti didesnę išlaidų dalį, bet ne didesnę kaip 10 proc.
Šiam siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 14,3 mln. eurų per metus, šildymo kompensacijas gautų apie 200 tūkst. asmenų.
„Atsižvelgiant į tai, kad mažėjant išlaidoms piniginei socialinei paramai, savivaldybės nepanaudoja šiam tikslui skirtų lėšų (2016 metais – 140,8 mln. eurų), papildomų lėšų skirti nereikės“, – tvirtinama išvados projekte.
Kaip DELFI informavo SADM ryšių su visuomene skyriaus darbuotojai, galutinai dėl procento apsispręs Seimas ir priims įstatymą.
„Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 metų ketinama didinti VRP, PVM lengvatos panaikinimas neturėtų skaudžiai atsiliepti nedideles pajamas gaunantiems žmonėms“, – pridūrė ministerijos atstovai.
A. Sysas: problemų nebus
A. Sysas teigė, kad jei PVM lengvata šildymui išties nebus pratęsta, priimti šias įstatymo pataisas nebus jokių problemų. Politikas taip pat sakė, kad seniai pritaria lengvatos panaikinimui.
„Dabar gauna lengvatą tie žmonės, kurie tikrai neturi jos gauti. Koncentruokime pinigus tiems, kam reikia, o ne todėl, kad jie gyvena name su centriniu šildymu“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip vertina SADM pasiūlymą kompensuoti 15, o ne 10 proc. skirtumo šildymo išlaidoms, A. Sysas teigė, kad dėl to sprendimą priims Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
„Čia yra skaičiavimai. Reikia surasti normalų dydį, kuris būtų nei per daug, nei per mažai“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pasiūlymui įgyvendinti ne tik nereikės papildomų lėšų, nes savivaldybės šiuo metu neišnaudoja visų socialinei paramai skirtų pinigų, bet ir šiuo metu skiriamos bus padengtos iš daugiau surenkamo PVM.
„Žmonės patys susimokės – tie, kuriems nepriklauso lengvata. Tie, kurių pajamos yra žymiai didesnės ir jie gali susimokėti, jų pinigai pateks į biudžetą“, – sakė A. Sysas.
