Jis Vienoje šį klausimą aptarė su Tatenos vadovu Yukiyu Amanu.
„Ministras akcentavo, kad TATENA, kuri yra techninė neutrali organizacija, atsakanti už branduolinę saugą ir saugumą, negali nereaguoti, kai kalbama apie netinkamus sprendimus dėl aikštelės parinkimo, statybos darbų technologinius pažeidimus ir netinkamą projekto įgyvendinimą“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Pasak L.Linkevičiaus, Lietuva reikalauja, kad Baltarusija padarytų visus būtinus seismologinius, geologinius, hidrologinius aikštelės tyrimus ir atliktų aikštelės parinkimo procedūras pagal numatytus standartus, taip pat prašo visos apimties TATENA SEED misijos ir streso testų pagal ES metodologiją.
Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusija Astravo AE stato pažeisdama saugumo reikalavimus, taip pat nerimaujama, kad jėgainė gali apsunkinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa.
Vyriausybė yra raginusi ES institucijas ir kitas šalis visos ES mastu blokuoti elektrą iš jėgainės, tačiau ši idėja paramos nesulaukė. Atskirų regiono šalių pozicijos skiriasi – Lenkija neseniai pranešė nepirksianti Astravo AE, Estija taip pat reiškia paramą Lietuvai, tuo metu Latvija apsiriboja raginimais užtikrinti elektrinės saugumą.
Astravo elektrinę stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektą finansuojant Rusijos vyriausybei. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Baltarusija teigia, kad jėgainė statoma laikantis laikantis saugumo reikalavimų. Statytojai sako, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW) galios blokas turėtų veikti 2019-aisiais, o toks pat antrasis reaktorius – 2020 metais.