Tačiau tai nebus labai lengva, nes šiuo metu numatytas kompensavimo mechanizmas žmonių kišenes papildys perpus mažiau, nei jas patuštins lengvatos panaikinimas.
Buvusioji finansų ministrė Rasa Budbergytė praėjusiais metais sakė, kad lengvatos panaikinimas biudžetą per metus papildytų maždaug 47 mln. eurų.
Tuo metu didesnėms piniginėms kompensacijoms, kurios būtų mokamos tik mažas pajamas turintiems žmonėms, prireiks apie 21 mln. eurų per metus.
Tokia suma nurodyta teigiamoje Vyriausybės išvadoje dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturtintiems gyventojams įstatymo pakeitimų.
Įstatyme norima pakeisti, kad piniginės kompensacijos būtų mokamos žmonėms, kurių išlaidos šilumai viršys 10 proc., o ne 20 proc. jų pajamų ir valstybės remiamų pajamų skirtumo.
Kaip DELFI informavo premjero Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas, įstatymo projektui iš esmės pritaria ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
„Projektas derinamas su Teisingumo ir Finansų ministerijoms bei Lietuvos savivaldybių asociacija. SADM ministras Linas Kukuraitis planuoja šį klausimą artimiausiu galimu metu aptarti susitikime su Ministru Pirmininku“, – nurodė jis.
Apie lengvatinio PVM tarifo, kuris šiuo metu siekia 9 proc. (kai normalus – 21 proc.), panaikinimą kalbama jau daug metų, tačiau dar nė vienai valdžiai to padaryti nepavyko.
DELFI gautame negalutiniame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte teigiama, kad bus įvertintos galiojančios mokestinės lengvatos ir panaikintos tos, kurios nepasiekia joms keliamų tikslų, nėra efektyvios ir socialiai teisingos.
Ką mano gyventojai
DELFI užsakymu „Spinter tyrimai“ sausio pabaigoje atliko gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 1010 respondentų. Jiems buvo užduotas klausimas: kaip vertinate planus panaikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui?
Didžioji dauguma – 65 proc. – atsakė, kad tam nepritaria. 15 proc. respondentų pritarė, o dar 19 nežinojo arba neatsakė.
Lengvatos panaikinimui dažniau nepritaria vidutinių ir mažesnių pajamų gyventojai, moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai. Pritaria – vyrai, 18–35 metų, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai.
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Ž. Mauricas tokius rezultatus komentavo taip:
„Puikūs rezultatai, nes 15 proc. pritaria netgi nepasakant, kas bus daroma už papildomas lėšas, kurios bus gautos panaikinus lengvatą.
Klausimas iš esmės yra nelogiškas, nes negali klausti, ar sutinkate, kad iš jūsų bus atimta, pavyzdžiui, iš kiekvieno namų ūkio po vieną kėdę. Ir 15 proc. atsakytų, kad taip, tai būtų neblogas rezultatas“.
Ekonomistas pabrėžė, kad gyventojams turi būti pateikiama, kad viena ranka atimi, o kita duodi.
„Lengvatą gauna visi: tiek turtingesni žmonės, tiek mažiau pasiturintys. Jeigu lengvatą naikiname, tada tam tikri pinigai surenkami į biudžetą. O juos surinkti yra labai paprasta, nes išvengti šildymo mokesčio yra labai sudėtinga, nebent gali vėluoti jį mokėti, bet tada delspinigiai skaičiuojami“, – kalbėjo pašnekovas.
Ž. Mauricas sakė, kad surinkus šią sumą, turi būti didinamos pensijos ir mažinama mokesčių našta mažai uždirbantiems.
„Klausimas turėtų būti toks: ar sutinkate, kad jūsų pensija padidėtų, tarkim, 10 eurų per mėnesį, bet lengvata būtų panaikinta. Toks klausimas būtų geras, nes žmogus galėtų apsvarstyti – kas yra geriau“, – sakė jis.
Norėtų, kad mokesčio išvis nebūtų
„Spinter tyrimų“ apklausa taip pat parodė, kad didesnė dalis gyventojų norėtų, kad PVM šildymui išvis nebūtų taikomas – tokios nuomonės laikosi 34 proc. respondentų.
Paklausti, koks, jūsų nuomone, turėtų būti taikomas PVM šildymui, 32 proc. atsakė, kad toks pat kaip dabar – 9 proc.
Dar 14 proc. galvoja, jog tarifas turėtų būti toks kaip visiems produktams ir paslaugoms – 21 proc.
Mažesnio nei 9 proc. tarifo nori 17 proc. Dar 1 proc. apklaustųjų nuomonės šiu klausimu nepasakė.
Tokiam PVM tarifui kaip dabar (9 proc.) dažniau pritaria moterys, aukštesnio isšimokslinimo, vidutinių pajamų atstovai.
Už 21 proc. PVM šildymui dažniau pasisako 26–35 metų, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų , didmiesčių gyventojai.
Nuostatos, kad PVM šildymui turi būti mažesnis nei 9 proc. arba apskritai jokio, dažniau laikosi 46 metų ir vyresni respondentai, mažesnių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Politologas Vytautas Dumbliauskas DELFI sakė, kad nepaisant tokių gyventojų nuostatų, valdantiesiems greičiausiai užteks politinės valios panaikinti PVM lengvatą šildymui.
„Atsimenu, kad Ramūnas Karbauskis gruodį labai užtikrintai kalbėjo, kad bus mechanizmas ir žmonės netgi daugiau gaus kompensacijos. Aišku, jis tada kalbėjo dar prieš Gretos Kildišienės istoriją, buvo visų mylimas ir ant bangos“, – komentavo jis.
Vis dėlto Mykolo Romerio universiteto docentas pridūrė, jog visuomenė supranta, kad PVM tarifas gali būti diferencijuojamas.
„Yra Lenkijos pavyzdys, kur prekės 5 proc. tarifu apmokestintos, kitų pavyzdžių. Juk nebūtinai viską vienodu ir dar pakankamai dideliu – 21 proc. – apmokestinti.
Tai žiauru. Valstybė lupa iš mūsų, tik nežinau, ką mes gauname už tai kaip piliečiai. Tačiau manau, kad valdantieji dar pakankamai stiprūs ir nusiteikimas naikinti lengvatą yra“, – sakė V. Dumbliauskas.
Tuo metu apie valdančiųjų siūlomą kompensavimo mechanizmą kalbėjęs Ž. Mauricas pastebėjo, kad žmonės nemėgsta tokių dalykų, jie nenori būti išlaikytiniais.
„Aš pavyzdžiui, nenorėčiau pildyti prašymų, geriau rinkčiausi, kad mano pajamos būtų didesnės, tada pasirinkčiau, kur jas išleisti“, – sakė jis.
Ekonomistas teigė, kad daug kas norėtų mažesnių mokesčių, pavyzdžiui, mažo PVM tarifo, tačiau pateikė pavyzdžių, kur įvairios lengvatos yra naikinamos.
„Pavyzdžiui, Baltarusijoje didinamos komunalinių išlaidų sąskaitos gyventojams ir jie žada iki 2022 metų visiškai nutraukti kompensavimą. Net tokios šalys pereina prie rinkos ekonomikos sąlygų, o mes ką – norime žengti atvirkščiai?“ – svarstė jis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 metų sausio 17–25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
