„Aš manyčiau, kad jeigu „Orlen Lietuva“ padarys išvadas ir sustiprins apsaugą, tada viskas gerai. Bet jeigu jie mano, kad viskas po šito incidento ir toliau yra gerai, tada iš tiesų reikėtų kelti klausimą, ar tikrai šiuo atveju pats ūkio subjektas pajėgus saugoti terminalą“, – BNS trečiadienį sakė T. Žilinskas.
Jis teigė, kad Baltijos jūroje esantį terminalą saugoti galėtų Viešojo saugumo tarnyba, ji užsiima ir kitų Lietuvos strateginių energetikos objektų apsauga.
Ministras pasakojo, kad prieš kelerius metus Vidaus reikalų ministerija siūlė „Orlen Lietuvai“ perimti Būtingės terminalo apsaugą, tačiau bendrovė to atsisakė.
Šiuo metu jį pati samdo apsaugos bendrovę, nors tai yra strateginis valstybei objektas ir jo apsauga reglamentuojama energetikos ministro įsakymu.
Po incidento su jachta reikia išvengti situacijų, kai laivai nepastebėti įplaukia į valstybės saugomą teritoriją jūroje, teigia Lenkijos kapitalo naftos koncernas „Orlen Lietuva“.
Taip jis atsakė į vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko pareiškimą, kad koncernui priklausantį Būtingės naftos terminalą gali tekti saugoti valstybei, jeigu „Orlen Lietuva“ po jachtos susidūrimo su tanklaiviu nepadarys išvadų dėl saugumo.
„Tinkamesnis klausimas būtų - kaip ateityje išvengti tokių situacijų, kai jachta įplaukia į draudžiamą zoną jūroje, kuri pagal įstatymus yra saugoma valstybės institucijų“, - rašoma „Orlen Lietuvos“ atstovų BNS pateiktame atsakyme.
Koncernas patvirtino, kad Būtingės terminalo apsauga pastebėjo šeštadienio naktį prie tanklaivio artėjančią jachtą.
„Orlen Lietuva“ pabrėžė, kad apsauginiai elgėsi pagal visas procedūras. Tačiau įmonė nekomentavo, kodėl jachta visgi trenkėsi į tanklaivį.
„Turėkime galvoje, jog Būtingės terminalo sauga besirūpinantys rangovai šio incidento metu elgėsi pagal procedūras. Tai jie pastebėjo jachtą, palydėjo ją iš terminalo zonos Klaipėdos uosto link ir perspėjo tarnybas apie įvykį“, - teigė bendrovė.
Šeštadienio naktį Lietuvos sieną kirtusios vokiečio jachtos nepastebėjo nei pasieniečių, nei kariuomenės radarai. Jie tai aiškino turima pasenusia stebėjimo įranga ir prastu oru. Vėliau ši jachta trenkėsi į prie terminalo buvusį tanklaivį.
T. Žilinskas sakė, kad visa tai dar kartą įrodo būtinybę valstybei skirti lėšų sienų apsaugai ir modernių priemonių tam pirkti ne tik iš Europos Sąjungos pinigų.
Ministras teigė, kad siekiant nauja sienos stebėjimo įranga padengti 100 proc. valstybės sienos, kiekvienais metais iki 2020 metų iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai skirti po 30 mln. eurų.
Atsitrenkusi į tanklaivį jachta nuplaukė Klaipėdos link ir bandė švartuotis Klaipėdos uoste, tačiau jai nepavyko to padaryti iš pirmo karto.
Jachtai plaukiant Klaipėdos link ją pastebėjo pasieniečių radarai. Šalia Klaipėdos uosto jachta buvo sustabdyta, o jos buriuotoją atlydėjus prie krantinės jam nustatytas 1,5 promilės girtumas.