Žinoma, kaip pasakytų Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, „kaštų ir naudos analizė leidžia teigti“, kad elektrą gaminant efektyviose kogeneracinėse elektrinėse, nauda rinkai per kainų pokyčius yra didesnė nei kaštai, patiriami subsidijuojant elektrines.
Paspaustas stabdis
Aštrios valdžios vyrų ir ekspertų diskusijos dėl kogeneracinių elektrinių subsidijavimo vyksta jau ilgą laiką.
Esminė problema, kad subsidijų kogeneracijai našta vartotojams yra apčiuopiama, o nauda, nors ir pripažįstama ekspertų, tačiau sunkiai apskaičiuojama.
Laikas išsklaidyti mitus. Panagrinėkime tik vieną galimos subsidijų naudos aspektą – įtaką laisvos rinkos kainoms.
Norint patvirtinti ar paneigti teiginį, kad nauda yra didesnė nei kaštai, reikia vertinti aibę veiksnių, turinčių įtakos kainų pasikeitimams: oras, hidrologinė situacija, įvairūs techniniai veiksniai, perdavimo linijų remontai ar gamybos šaltinių sustojimas ir panašiai.
Didelėse rinkose tų veiksnių yra tiek daug, kad vienareikšmiškų išvadų beveik neįmanoma pateikti be milžiniškų ir brangiai kainuojančių modeliavimų.
Tiesa, pagrįstai galima teigti, kad pakankamai unikali Lietuvos (ir Latvijos) padėties Estijos bei kitų Skandinavijos šalių atžvilgiu ir viešumoje nepastebėti pokyčiai, įvykę elektros rinkoje šių metų balandžio mėnesį, leido „išgryninti“ eksperimentą.
Kas gi įvyko balandį?
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus, atsakingo už visą sistemos veiklą, AB „Litgrid“ generalinis direktorius D. Virbickas interviu „Lietuvos ryte“ nurodė, kad jam atrodo keista, „kodėl gaminant šilumą negaminama elektra, nors Europos pavyzdžiai rodo, kad kogeneracija yra efektyviausias būdas“.
Deja, kitų Lietuvos energetikos pareigūnų valia nuo balandžio 1 dienos kogeneracinės elektrinės buvo sustabdytos. Stabdis paspaustas šildymo sezonui dar nepasibaigus – didieji miestai šildymo sezoną užbaigė tik balandžio pabaigoje.
Pokytis – akivaizdus
Šių metų kovo mėnesį ir didžiąją dalį balandžio lauko temperatūra išliko ganėtinai stabili, dėl to elektros energijos suvartojimas šį laikotarpį išliko praktiškai nepakitęs. Tuo metu elektros perdavimo tinkle nebuvo jokių ypatingų įvykių, galėjusių nulemti pasikeitimus ir elektros biržoje.
Kaip pakito elektros kainos?
Iki balandžio 1-osios, kuomet Lietuvoje dirbo kogeneracinės elektrinės, vidutinė paros kaina elektros biržoje siekė apie 32,1 Eur/MWh. Sustabdžius vietinę kogeneraciją, kaina elektros biržoje šoktelėjo iki 36,1 Eur/MWh. O nuo balandžio 15 dienos, pradėjus veikti Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, kaina biržoje atsistatė iki 32,6 Eur/MWh.
Taigi, kainos kitimo efektas – akivaizdus.
Paskaičiuokime. Nuo balandžio 1 iki 15 dienos Lietuvos kainų zonoje per parą vidutiniškai buvo nupirkta apie 28,85 tūkst. MWh elektros energijos. Kainos elektros biržoje Lietuvos kainų zonoje išaugo 4 Eur/MWh. Taigi, kainos prieaugį padauginę iš nupirktos elektros kiekio, gausime 4,8 tūkst. eurų per valandą (115,4 tūkst. eurų per parą) papildomų sąnaudų rinkai, kai elektrinės nedirbo.
Tai reiškia, kad kogeneracinėms elektrinėms dirbant, ši 4,8 tūkst. eurų suma rinkoje kiekvieną valandą yra sutaupoma.
Įprastai kogeneracinės elektrinės turėtų gaminti šilumą ir elektrą šildymo sezono metu – apie 4250 valandų per metus. Taigi, dirbdamos kogeneracinės elektrinės rinkai sutaupo 20,4 mln. eurų (4,8x4250) per metus.
Nauda – vartotojams
O kiek gi vartotojai per taip vadinamą elektros VIAP mokestį sumoka subsidijų šioms elektrinėms?
Elektros rinkos operatoriaus „Baltpool“ viešai skelbiamais duomenimis, visoms kogeneracinėms elektrinėms 2015 metais VIAP biudžete numatoma sumokėti 17,782 mln. eurų subsidijų.
Palyginkime: kainos mažėjimo efektas dėl kogeneracinių elektrinių darbo sudaro 20,4 mln. eurų, o išmokamos subsidijos – 17,782 mln. eurų.
Akivaizdu, kad nauda rinkai pranoksta subsidijų dydį. Tiesa, reikia nepamiršti esminės sąlygos: elektrinės gali duoti grąžą rinkai tik tuo atveju, kai dirba – gamina ir šilumą, ir elektrą.
Beje, analogišką išvadą pateikė ir Atsinaujinančios išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius, Seime vykusioje konferencijoje „Šilumos ir energetikos ūkio pertvarka“ kalbėdamas apie vėjo jėgainių darbo įtaką rinkos kainų pasikeitimams ir ryšį su mokamomis subsidijomis.
Anot M. Nagevičiaus, jei subsidija vėjo jėgainėms sudaro 1,08-1,12 ct Lt/kWh (su balansavimo kaštais, kurie neaktualūs efektyviai kogeneracijai), tai teigiama įtaka elektros rinkos kainoms sudaro apie 1,3 ct Lt/kWh. Ir tai nėra keista, nes subsidijos atsinaujinančiai energetikai ir kogeneracijai yra maždaug vienodos (tam pačiam pagamintos elektros kiekiui), o efektas – identiškas.
Tai tik patvirtina, kad Europos Sąjunga, direktyvose įtvirtinusi dosnias subsidijų dalybas atsinaujinančiai energetikai bei kogeneracijai, mato šio sprendimo naudą. Taip ne tik mažinama kaina rinkoje, taupomas įvežtinis iškastinis kuras, mažinama CO2 tarša, bet ir plėtojamos naujos vietinės technologijos, kuriamos papildomos darbo vietos.
Taigi, galima teigti, kad 1 euras subsidijų tiek atsinaujinančių išteklių energetikai, tiek efektyviai kogeneracijai sukuria apie 1,15-1,3 euro papildomos grąžos elektros rinkai.
Galime daryti poveikį
Kogeneracinių elektrinių subsidijavimo oponentai (žinoma, Lietuvos elektrinės Elektrėnuose subsidijavimo temos vengiama, nes tai – valstybinė elektrinė) argumentuoja, kad Lietuvai prisijungus prie didžiausios pasaulyje elektros rinkos, mūsų generavimo šaltinių poveikis kainai taps nykstamai mažas. Tai – netiesa.
Elektros biržoje „Nordpool Spot“ribinės taikomos ribinės (didžiausios) kainos pagrindu suformuota rinkos kaina. Šis kainodaros principas paremtas „paskutinės MWh“ išstūmimo efektu – elektros rinkos tarifą lemia paskutinės MWh, kurios dar reikia rinkai, kaina.
Jei iš rinkos dėl konkurencijos yra išstumiama brangi „paskutinė MWh“ ir jos vietą užima pigesnė „paskutinė MWh“, šis vienos MWh kainų skirtumas tiesiogiai atsiliepia visai rinkai.
Kitaip tariant, jei paskutinės brangios išstumtos MWh kaina, pavyzdžiui, yra 5 Eur/MWh didesnė nei jos vietą užėmusios pigesnės „paskutinės MWh“ kaina, visoje rinkoje elektros kaina nukris tais pačiais 5 Eur/MWh. Nesvarbu, ar rinkos dydis 1000 MWh, ar 100000 MWh, visi pirkėjai rinkoje už kiekvieną MWh mokės 5 eurais pigiau.
Taigi, kuo rinka didesnė, tuo nauda jai per visos rinkos kainos mažėjimą yra didesnė. Tai ir yra didelės rinkos privalumas – santykinai mažos subsidijos (taip pat mokamos ir kitose Europos šalyse tokioms pačioms elektrinėms) sukuria naudą visai rinkai, tame tarpe ir Lietuvai.
Tai ir yra Europos solidarumo esmė ir nauda –net santykinai mažas kiekvienos šalies indėlis subsidijuojant atsinaujinančių išteklių energetiką ir efektyvią kogeneraciją bendrai sukuria didesnę vertę nei pati subsidija.
O kokius sprendimus priima Lietuvos energetikos pareigūnai?
Pagrindinė žinia, kurią skelbė Vyriausybė, Energetikos ministerija ir antrino įmonės, superkančios elektros energiją iš efektyvių kogeneracinių elektrinių – 2014 metais sumažintos elektros supirkimo apimtys iš kogeneracinių elektrinių leido sutaupyti tiek ir tiek milijonų vartotojų lėšų.
Teisybė – leido. Tačiau kodėl nutylėta, kiek tie patys vartotojai prarado rinkoje pirkdami elektrą didesne kaina? Kodėl nutylėta, kiek vartotojai sumoka už brangų Lietuvos elektrinės Elektrėnuose išlaikymą?
Jei sakoma A, privalu atskleisti ir B. Kitu atveju tai – vartotojų klaidinimas.