Dabar šalis laukia pirmadienį, spalio 27-ąją, į Klaipėdą turinčio atplaukti iš norvegų išnuomoto, Pietų Korėjoje pastatyto, kroatų įgulai patikėto, kaip tvirtina valstybės vadovai ir politologai, bene svarbiausio Lietuvos energetinio saugumo skydo – suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ („Nepriklausomybė“).
„Žinoma, tokia poetinė metafora jaudina. Tačiau „Lituanica“ žadino vien idealistinį tautinį pasididžiavimą be jokių politinių sumetimų, o „Independence“ bei Klaipėdos SGD terminalas suteikia dar ir reikšmingos ekonominės, praktinės naudos“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis.
Simboliškas ir praktiškas ryžtas
Lietuvos energetikos instituto mokslininko-stažuotojo, sociologo Dainiaus Genio nuomone, anuomet pasaulyje skrydžiai per Atlantą jau nebuvo ypatinga naujiena, lygiai kaip ir šiandien SGD terminalai.
„Tačiau reikėjo nemažo ryžto beveik be finansinės paramos eksperimentiniu perkrautu lėktuvu iš Jungtinių Valstijų per šėlstantį vandenyną skristi į Europą, tėvų žemę. Šiandien, ko gero, taip pat galime kalbėti apie tam tikrą mūsų ryžtą įrodyti (pirmiausia sau, o drauge ir pasauliui), kad nedidelė, tačiau atkakli šalis gali pasipriešinti agresyvios kaimynės kėslams išlaikyti mus savo įtakos zonoje“, – „Ūkininko patarėjui“ pabrėžė D. Genys, dabar įgyvendinantis podoktorantūrinį projektą „Energopolis“.
Būtingė irgi žadino viltis
Pasak K. Masiulio, Rusijos valstybinės gamtinių dujų monopolininkės „Gazprom“, daug metų žlugdžiusios mūsų ekonomiką didžiausiomis Europoje gamtinių dujų kainomis, viešpatavimas Lietuvoje baigėsi vos „Independence“ išplaukė iš Korėjos Respublikos laivų statyklos. „Rusai buvo priversti numušti kainas beveik 20 proc. Jie nebegalės diktuoti savo sąlygų tol, kol stovės Klaipėdos SGD terminalas“, – pranašavo parlamentaras K. Masiulis.
Prieš 15 metų panašiai pakiliai buvo kalbama apie ką tik pastatytą Būtingės naftos terminalą: „pusė NATO“, „energetinės nepriklausomybės garantas“. 2006 m. rusai užvirino „techniškai pasenusią“ savo naftotiekio „Draugystė“ atšaką į NATO naujokę Lietuvą, bet vienintelė Baltijos šalyse lenkų valdoma Mažeikių naftos perdirbimo įmonė vis viena pirko ir į Būtingės terminalą iš Leningrado srities Primorsko (Koivisto) uosto, kurį rusai 1944 m. galutinai atėmė iš suomių, gabeno rusišką „Urals“ rūšies, o ne norvegišką, škotišką, Saudo Arabijos naftą.
Dujų cheminė sudėtis neturi tautybės
Fizikas ir politikas K. Masiulis nesibaimina, kad Kiaulės nugaros salos terminalas viso labo bus tik kitoks (jūra, ne sausuma) rusiškų gamtinių dujų gabenimo būdas. „Nei naftos, nei dujų cheminė sudėtis nesikeičia nuo to, ar šios degiosios medžiagos yra rusiškos, norvegiškos, arabiškos. Visai nesvarbu, kokios dujos bus atplukdomos.
Konkursą tiekti dujas laimėjusi Norvegijos valstybinė bendrovė „Statoil“ pirks žaliavą ten, kur pigiau. Jeigu rusai norės konkuruoti su dabartiniais mūsų tiekėjais, bus priversti smukdyti kainas. Bet Rusija nebegalės mūsų šantažuoti, politiškai branginti savo gamtinių išteklių“, – tvirtino Seimo Energetikos komisijos vicepirmininkas.
Keistas „garbės eskortas“
Šiomis dienomis Baltijos jūroje prie svetimų krantų nardo „neatpažinti“ povandeniniai laivai, kurių neryškūs siluetai atsitiktinių liudininkų padarytose nuotraukose specialistams panašūs į rusiškų karo laivų kontūrus. Kai kurie politologai galvoja, kad prie Stokholmo, perkirsdami jūrų kelto Klaipėda – Karlshamnas (Švedija) trasą, šmėsčiojantys rusų povandeniniai laivai – tai savotiškos rusiškos SGD laivo-saugyklos „Independence“ sutiktuvės, „garbės eskortas“, nevalingai išduodantis Kremliaus apmaudą, kad Maskva Lietuvoje neteks dar vienos svarbios politinio spaudimo priemonės.
Anot K. Masiulio, tokia versija menkai įtikėtina, nes Rusijai labiau rūpi sujaukti lietuvių protus, „informacinio karo“ atakomis suniekinti Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekius.
Šešiais procentais daugiau energetinio saugumo
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad Kiaulės nugaros terminalas – pirmas ir svarbiausias Lietuvos strateginis energetinis projektas per 20 metų. Tačiau dalis šalies energetikų priduria, kad dar reikės palaukti Visagino atominės jėgainės ir elektros jungčių su Vakarais bei Skandinavija, kad mūsų valstybės ūkis galutinai atsiplėštų nuo Rusijos vamzdžių ir tinklų.
„Vytauto Didžiojo universiteto Energetinio saugumo tyrimų centro mokslininkų duomenimis, SGD terminalas Lietuvos energetinį saugumą (šią sąvoką siūlyčiau vartoti vietoj dabar įsigalėjusios „energetinės nepriklausomybės“) turėtų kilstelti beveik 6 procentais, nuo 51,48 proc. iki 57,28 proc. Tai svarbus projektas, tačiau jis neišspręs visų Lietuvos problemų“, – svarstė energetinio saugumo sociologijos specialistas D. Genys.
Energetinio savarankiškumo viršūnė
Anot K. Masiulio, net jeigu mums pritrūktų politinės valios pasistatyti Visagino branduolinę jėgainę, Lietuva galėtų išgyventi elektrą gamindamasi pigesnėmis dujomis kūrenamoje Elektrėnų šiluminėje elektrinėje, įsirengusioje naują bloką. „O jeigu dar išdrįstume Lietuvos žemės gelmėse ieškoti ir išgauti skalūnų dujas arba naftą, tai jau didesnio energetinio savarankiškumo negalėtume trokšti“, – „Ūkininko patarėją“ tikino Seimo narys K. Masiulis.
