JAV diplomatų Varšuvoje parašytame dokumente aprašomi susitikimai su „PKN Orlen“ ir Lenkijos valdžios atstovais, kurie vyko 2006 m. vasarą, likus kiek mažiau nei pusmečiui iki „Mažeikių naftos“ (dabar „Orlen Lietuva") pardavimo sandorio. Amerikiečiai su lenkų politikais ir verslininkais kalbėjosi netrukus po to, kai dėl tariamo gedimo naftotiekyje „Družba“ nutrūko naftos tiekimas į Mažeikius.
„PKN Orlen“ viceprezidentas Cezarys Filipowiczius sakė, kad „Orlen“ „Mažeikių naftą“ perka strateginiais sumetimais, bijodamas, kad priešingu atveju gamyklą perimtų rusai. Tuomet rusai turėtų gamyklą ES (naftos produktų kainų – DELFI) tarifų zonoje ir galėtų nuleisti kainas keliais centais žemiau „Orlen“ naftos perdirbimo savikainos, galų gale nustumiant jį („PKN Orlen“ – DELFI) į bankrotą. „Orlen“ mano, kad mūšį su rusais geriau kariauti šiandien Lietuvoje nei rytoj Lenkijoje“, - rašoma dokumente.
Dar 2006 m. vasarą lenkai žinojo, kad tariami „Družbos“ gedimai veikiausiai užsitęs. Jau tuomet Lenkijos Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Piotras Naimskis JAV diplomatams teigė, kad „Orlen“ turi būti pasirengęs Mažeikių gamyklą žaliava aprūpinti per jūrą.
JAV diplomatas: spaudimas daromas tiesiai iš Kremliaus
JAV Valstybės departamento energetikos patarėjas Steve‘as Hellmanas, anot dokumento, lenkams aiškiai išdėstė, kaip ir iš kur daromas spaudimas dėl Mažeikių įmonės.
„Hellmanas pasakė Naimskiui, kad rusai nemano, jog Mažeikius galima aprūpinti per Būtingę. „Rosneft“ ir „Lukoil“ išlieka žaliavos tiekėjais. „Rosneft“ nori gauti 3 mlrd. JAV dolerių, kuriuos, jų manymu, jiems liko skolinga „Yukos“ (ilgiems metams kalėjimo nuteisto Rusijos verslininko Michailo Chodorkovskio kompanija, anksčiau valdžiusi „Mažeikių naftą“ – DELFI). Jie nori arba pigiai perimti „Mažeikių naftą“, kurią paskui galėtų netgi perparduoti, arba išpešti pinigų iš jos pirkėjų. Dėl to rusai yra pasirengę tiesiogiai daryti spaudimą Lenkijai“, - rašo amerikiečių diplomatai.
Anot dokumento, tokia spaudimo strategija nebuvo vienbalsiai palaikoma naftos kompanijoje „Transneft“, tačiau „įsakymas atėjo tiesiai iš „Rosneft“ vadovo ir Igorio Sečino iš prezidento administracijos“. I. Sečinas – vienas artimiausių Rusijos premjero Vladimiro Putino bendražygių, ilgą laiką dirbęs V. Putino prezidento administracijoje, o dabar einantis vicepremjero pareigas.
Lenkai galvojo apie kontrataką
Dokumente taip pat teigiama, kad Lenkija svarstė įvairius būdus atsakyti į tariamą „Družbos“ gedimą, kuris nepašalinta ir dabar, praėjus šešeriems metams.
„Naimskis sakė, kad Lenkija nesvarsto galimybės atkirsti vamzdyną, einantį per Lenkiją (iš Rusijos į Vokietiją – DELFI). Tačiau jei situacija Lietuvoje taps pakankamai beviltiška, Lenkija galėtų arba laukti ir nieko nedaryti (kas yra nepriimtina), arba svarstyti galimybę sulaužyti kitas sutartis ar transporto susitarimus. Naimskis užsiminė, kad, pavyzdžiui, rusų (naftos – DELFI) eksporto siunta galėtų būti nukreipta iš Gdansko į Būtingę“, - rašoma dokumente.
Išgirdęs apie tokius planus į ugnį atsakyti ugnimi, amerikiečių atstovas S. Hellmanas puolė raminti įsikarščiavusius lenkus.
„Helmanas paragino lenkus į situaciją reaguoti ramiai. Yra daugybė naftos. Du šimtai tūkstančių barelių per dieną, Mažeikių poreikis, nėra milžiniškas kiekis“, - rašė JAV diplomatai. Anot dokumento, amerikiečiai ragino lenkus visais įmanomais būdais siekti, kad „Mažeikių nafta“ per Būtingės terminalą gautų pakankamai žaliavos – esą tai parodytų rusams, kad „Družbos“ „gedimo“ strategija nepasiteisina.
Rusai Mažeikiuose per 4-5 metus būtų sužlugdę didžiausias lenkų kompanijas
Vienas „PKN Orlen“ vadovų C. Filipowiczius diskusijoje su amerikiečiais neslėpė, kad į lenkų koncerną, kuris tuo metu tik ketino įsigyti „Mažeikių naftą“, jau plaukia duomenys apie gamyklos veiklą. Taip pat pateikti paprasti skaičiavimai, kuriais remiantis lenkai bijojo, kad rusiškas kapitalas Mažeikiuose vos per keletą metų visiškai sužlugdytų stambiausias Lenkijos naftos kompanijas.
„Jei jiems to nepavyks padaryti (įsigyti „Mažeikių naftą“ – DELFI), Lietuvos gamykla bus perimta rusų. (...) Jie sumažintų kainas keliais centais žemiau „Orlen“ kainų (naudodamiesi palankiomis sąlygomis iš žaliavos tiekėjo nesąžiningai konkurencijai). Per ketverius ar penkerius metus pirmoji bankrutuotų Gdanske veikianti „Lotos“ grupė, o tada – ir „Orlen“, - rašoma „WikiLeaks“ paviešintame dokumente.
DELFI primena, kad pernai „PKN Orlen“ viešai prabilo apie planus parduoti Mažeikių įmonę, prieš keletą metų pakeitusią pavadinimą į „Orlen Lietuva“. Nors galutinis sprendimas dar nepriimtas, vis daugėja ženklų, kad lenkų noras atsikratyti savo didžiausio pirkinio pamažu blėsta.
