Ir nors tokia akcininkų struktūra iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška, tačiau vėliau, išsiskiriant akcininkų požiūriams dėl verslo perspektyvų, tokia valdymo schema gali pražudyti ir itin sėkmingai veikiančias įmones.
Pasirinkus lygiavertę akcininkų struktūrą, faktiškai kiekvienam verslo sprendimui būtinas vienbalsis akcininkų pritarimas. Įsisiūbavus ginčui, dažniausiai tai tampa neįmanoma: už ką balsuoja viena iš konflikto šalių, kitai šaliai atrodo nepriimtina, todėl balsai pasiskirsto po lygiai ir negali būti priimamas joks sprendimas.
Tai yra tipinis vadinamosios „aklavietės“ (angl. deadlock) situacijos pavyzdys, kai sprendimų priėmimas įmonėje neįmanomas, nes nei vienas akcininkas neturi tam reikalingos balsų daugumos.
Dažniausios „aklavietės“
Bene dažniausia tokių ginčų priežastis – vieno iš akcininkų nepasitikėjimas bendrovės vadovu, kurio, esant tokiai akcininkų struktūrai, dažniausiai neįmanoma atšaukti, nes vienas akcininkas balsuoja už vadovo atšaukimą, kitas – prieš.
Tokių ginčų praktika rodo, kad paprastai vienam iš akcininkų pavyksta su bendrovės vadovu susitarti dėl bendro veikimo. Tuomet susiklosto situacija, kai kitas 50 proc. akcijų paketo savininkas visiškai nušalinamas nuo bendrovės valdymo ir jo įtaka bendrovei apribojama iki minimumo.
Kadangi bendrovėse, kuriose nėra sudarytos valdybos, vadovas daugelį sprendimų priima bei sandorių sudaro be atskiro akcininkų susirinkimo pritarimo, dažnu atveju vadovu nepasitikintis akcininkas faktiškai netenka įtakos bendrovės valdymui, nors ir turi lygiai pusę bendrovės akcijų.
Dar absurdiškesnė situacija akcininkų konflikto atveju susiklosto tuomet, kai akcininkų ginčas kyla tarp kontroliuojančiosios bendrovės (angl. holding company) ar tiesiog dukterinių bendrovių akcijų paketus valdančių bendrovių akcininkų.
Suprantama, kad dukterinių bendrovių akcininkų susirinkimuose dalyvauja ir valdymo sprendimus priima ne kas kitas, o patronuojančią bendrovę atstovaujantis jos vadovas.
Taigi kontroliuojančiosios bendrovės akcininkas neturi jokios galimybės daryti įtakos dukterinių bendrovių verslo sprendimams. Negana to, Lietuvos įstatymai patronuojančios bendrovės akcininkui, net ir turinčiam 50 proc. akcijų, nenumato teisės gauti informaciją apie dukterines bendroves ar susipažinti su jų dokumentais.
Taigi akcininkų ginčo atveju, vienas iš lygiaverčių akcininkų gali būti nesunkiai atribojamas nuo didžiosios dalies kontroliuojančiosios bendrovės valdymo. Tokiam akcininkui belieka kantriai laukti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bei tikėtis pelno, jei tokio uždirbta, skirstymo. Beje, pelno skirstymas dividendų forma Lietuvoje taip pat nėra privalomas, todėl laukti gali tekti labai ilgai.
Konfliktinių situacijų padėtų išvengti akcininkų sutartis
Tokio pobūdžio situacijų, pažeidžiančių akcininkų interesus, galima išvengti jau verslo pradžioje pasirūpinus tinkamais saugikliais, iš kurių pagrindinis ir efektyviausias – akcininkų sutartis.
Tam tikra prasme akcininkų sutartis – tarsi vedybų sutartis: verslo, kaip ir tarpusavio santykių, pradžioje dažniausiai vyrauja optimistinės nuotaikos, todėl partneriai nemato reikalo iš anksto aptarti situacijų, kurios gali kilti jų keliams išsiskyrus.
Tačiau vėliau, jau kilus konfliktui, susiderėti dėl tokios sutarties yra lygiai taip pat sunku, kaip ir apskritai išspręsti patį konfliktą. Todėl veiksminga akcininkų sutartis turėtų būti pasirašoma kiekvieno verslo pradžioje, nelaukiant, kol bendrovė susidurs su problemomis ar kils akcininkų ginčas.
Taip pat akcininkų sutartyse galima nesunkiai išspręsti visas potencialias rizikas, dėl kurių akcininkų konfliktai taptų ilgi ir sunkiai išsprendžiami. Pavyzdžiui, vertėtų iš anksto numatyti „aklavietės“ situacijų sprendimo būdus, privalomo akcijų išpirkimo taisykles, suteikti akcininkams platesnę teisę į informaciją ir pan.
Lietuvos įstatymai akcininkų sutartis reglamentuoja minimaliai, todėl šalys daugeliu atveju gali laisvai numatyti įvairias su verslo valdymu, jo finansavimu susijusias nuostatas.
Pavyzdžiui, verslo partneriai iš anksto gali aptarti, kokio indėlio jie tikisi vieni iš kitų, kaip verslas bus finansuojamas, kaip ir kada skirstomas pelnas, ir taip sumažinti nesutarimų tikimybę. Apie dažniausias akcininkų ginčų ir verslo dalybų priežastis bei būdus, kaip to išvengti, plačiau kalbėsime balandžio 27 d. vyksiančioje konferencijoje „Verslo ginčai 2017“.
