2016 m. daugiausiai padidėjo ginčų dėl konkurencijos, juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo, taip pat dažniau bylinėtasi dėl viešųjų pirkimų, statybos rangos, prekių ženklų, ginčų su tarptautiniu elementu. Tokias išvadas atskleidė advokatų kontoros Jurex atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“.
Daugiau dėmesio konfidencialiai informacijai ir intelektinei nuosavybei
2016 m. teismai sulaukė dukart daugiau nesąžiningos konkurencijos bylų nei ankstesniais metais. Pažvelgus į kelių metų tyrimo duomenis, matyti, kad verslas pradeda labiau vertinti sąžiningą konkurenciją – nuo konkurentų ar buvusių darbuotojų siekia apginti savo komercines paslaptis, verslo strategiją, neprarasti produktų ar paslaugų paklausos, užsakymų skaičiaus, profesionalių ilgamečių darbuotojų.
Tokia verslo dalyvių elgsena skatina ieškoti teisinių priemonių, kurios eliminuotų nesąžiningą konkurenciją, padėtų kurti pridėtinę vertę verslui, formuoti išskirtinumą. Teisininkai, siekdami būti efektyviais šios srities patarėjais, taip pat turi būti įsigilinę į atstovaujamo verslo ypatumus, specifiškumą, gerai pažinti dinamišką, nuolat besikeičiančią rinką.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad taip pat daugiau dėmesio įmonės skiria savo neturtinių teisių apsaugai. Įmonių reputacija, teisė į pavadinimą tampa vis svarbesniais ir jautresniais veiksniais, padedančiais šiandien verslui sėkmingai veikti Lietuvos rinkoje, pritraukti klientų ar net talentingų darbuotojų.
Todėl teisininkų uždaviniai šioje srityje yra stebėti neturtinių teisių gynimo tendencijas ir laiku patarti verslui, kaip išsaugoti intelektines vertybes ar reaguoti į jų pažeidimus.
Šios tendencijos leidžia manyti, kad ateityje ginčų dėl įmonių neturtinių teisių ir intelektinės nuosavybės vis daugės.
Be to, 2018 m. pavasarį bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, numatantis naujas asmens duomenis tvarkančių įmonių pareigas ir itin dideles baudas už netinkamą jų vykdymą.
Gali daugėti darbo ir viešųjų pirkimų ginčų
2013 m. pradėjus veikti Darbo ginčų komisijoms, teismai darbo bylų gauna bemaž trečdaliu mažiau.
Teismus daugiausiai pasiekia tik su darbo sutarties nutraukimu ar pakeitimu susiję ginčai bei ginčai dėl darbo užmokesčio.
Po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo darbo ginčų skaičius turėtų augti dėl išplėstų reikalavimų darbdaviams. Kodekse įtvirtinta darbdavio pareiga nustatyti tinkamą darbo užmokesčio politiką, įdiegti mechanizmus, leidžiančius darbuotojams derinti šeiminius įsipareigojimus su darbo laiku, užtikrinti darbuotojų privatumo bei garbės ir orumo apsaugą darbe.
Turi būti tinkamai aprašytos įmonių komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija, parinktos labiausiai darbo pobūdį atitinkančios darbo sutarčių rūšys, įgyvendinti kolektyvinio atstovavimo principai.
Visi šie reikalavimai iš darbdavių pareikalaus papildomų laiko ir finansinių investicijų, jei reikalavimai nebus įgyvendinti – atsiras daugiau rizikų kilti ginčams ir nesutarimams su darbuotojais.
Lietuvos teismai praėjusiais metais nagrinėjo 406 bylas dėl viešojo pirkimo – dėl 1 iš 21 vykusio pirkimo buvo ginčytasi teisme (plg. 2015 m. – 1 iš 29, 2014 – 1 iš 30). Prognozuojama, kad naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas, tikėtina, įsigaliosiantis 2017 m. liepos 1 d., dar labiau padidins ginčų tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų skaičių.
Tokią išvadą sąlygoja tai, kad nors naujovės ir turėtų supaprastinti viešojo pirkimo procedūras, tačiau, kita vertus, nauji ir iki šiol praktikoje netaikyti reguliavimo niuansai gali sudaryti prielaidas neaiškumams, prieštaringiems vertinimams.
Tokių ginčų skaičius priklausys nuo to, ar naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas bus lydimas pakankamos apimties poįstatyminių teisės aktų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Ūkio ministerijos ir kitų valstybės institucijų aktyvaus įsitraukimo teikiant metodines rekomendacijas naujo reguliavimo praktiniam taikymui.
Vienas iš esminių pokyčių, kuris, tikėtina, kels nemažai ginčų, yra ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus įtvirtinimas ir reikalavimas jį taikyti beveik visų pirkimų vertinimui.
Ginčai baigsis taika?
2016 m. taikos sutartimi baigėsi vos 2,4 % civilinių bylų. Taigi verslas šiandien vis dar retai naudojasi galimybe ginčus spręsti taikiai, nors tokiems ginčų sprendimams Lietuvoje turime taikos sutarties ne procese priemonę, teisminės ir privačios mediacijos institutus.
Ir teisininkai, ir verslo valdymo ekspertai vieningai sutaria, kad verslininkai ateityje labiau sieks derybų ir ginčus dažniau užbaigs taika. Verslas bus linkęs ieškoti kompromisų bei alternatyvų, kad nepralaimėtų nei viena pusė ir išliktų galimybė atkurti buvusius santykius ar imtis naujų bendrų projektų.
Manoma, kad populiarės būtent ginčų sprendimas mediacijos keliu. Mediacijos instrumentas padeda lanksčiau, greičiau ir gerokai patraukliau spręsti kilusius konfliktus: šalys nėra apribotos teismo proceso formalių reikalavimų ir gali susitarti dėl joms labiausiai priimtinos ginčo sprendimo procedūros bei būdo (pavyzdžiui, žalos kompensavimo daiktais ar tam tikromis paslaugomis).
Čia mediatorius atlieka tarpininko, neretai ir psichologo, funkcijas: padeda kiekvienai šaliai atskleisti savo interesus, geriau suprasti priešingą pusę ir konflikto priežastis, suvaldyti kylančias emocijas, prireikus rasti konstruktyvų sprendimą.
