Rezonansinis bankrotų poveikis
Kasmet daugėja veikiančių įmonių, todėl proporcingai didėja ir bankrutuojančių įmonių skaičius. Didėjantis bankrotų kiekis yra užpernai priimtų įstatyminių nuostatų, leidžiančių valstybinėms institucijoms lengviau inicijuoti bankrotus, pasekmė.
Tai viešojoje erdvėje aktyviai naudojama retorika, kurianti įspūdį, kad didėjantis bankrotų skaičius nėra vertas papildomo susirūpinimo. Tokiame kontekste lyg ir neverta rūpintis, kad Lietuvoje sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu vidutinis bankrotų skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo nuo 166 iki 205.
O Europos Sąjungos suvestinėse šiaip ar taip niekada nesipuikuojame aukštomis pozicijomis, todėl tai, kad bankrotų skaičiumi Lietuvą lenkia tik Kroatija, rodosi, irgi neturėtų gąsdinti.
Bet jei pagalvotume iš kitos pusės. Lietuvoje registruojami bankrotai veikia ne tik šalies ekonomiką. Galvojant apie verslo aplinką ir šalies patrauklumą užsienio investicijoms, bankrotų skaičius – tarptautinę reikšmę turintis procesas.
O kad tai nėra tušti svaičiojimai liudija tarptautiniu mastu pripažįstami reitingai. Pasaulio banko duomenimis, pagal nemokumo klausimų sprendimą Lietuvos pozicija krenta jau antrus metus iš eilės.
Pagal šį rodiklį 2014 metais Lietuva nukrito iš 61 į 67, o pernai – iš 67 į 70 poziciją. Taigi, leidžiasi ne tik reitingo eilutė. Leidžiasi ir pasitikėjimas verslo aplinka Lietuvoje.
Ar žinome, kodėl delsiame?
Pasitikėjimo neprideda ir bendra praktika, įtvirtinanti bankroto inicijavimo vilkinimą. Psichologiniu požiūriu, bankrotas yra sudėtinga procedūra: vadovas netenka įmonės, darbuotojai – darbo vietų. Tačiau delsimas inicijuoti bankrotą problemos nesprendžia.
Kreditorių ir akcininkų interesai neretai būna pažeidžiami būtent dėl delsimo pradėti bankrotą. Susiduriant su neatstatomais finansiniais sutrikimais, laiku pradėta bankroto byla leidžia patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ir atsižvelgti į akcininkų interesus.
Pastebėtina, kad bankrotas ne visada uždelsiamas dėl sąmoningų priežasčių. Kartais į sudėtingą situaciją veda nežinojimas.
Pavyzdžiui, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai įmonės bankrotą gali inicijuoti ir tais atvejais, kai neatsiskaitoma su vienu iš jų.
Bankrotą Lietuvoje inicijuoti taip pat gali įmonės vadovas ir savininkai, kreditoriai, kuriais dažniausiai tampa bankrutuojančios įmonės darbuotojai, valstybinės institucijos (pavyzdžiui, VMI, „Sodra“), bankai, prekių ar paslaugų teikėjai.
Sėkmingas scenarijus įmanomas: ką daryti?
Finansinių sunkumų tam tikrais gyvavimo periodais Lietuvoje turi 8 iš 10 verslų. Pagrindinis klausimas, ar įmonės vadovas, savininkas žino apie tai ir ar supranta realiąją finansinę verslo būklę.
Baltosios buhalterijos praktika rodo, kad geriausiai aplaidžios apskaitos žalą verslo klientai suvokia tada, kai jiems parodai konkrečias sumas, kurias jų verslas prarado dėl neprofesionalaus finansų tvarkymo – jas galima nesunkiai įvertinti ir apskaičiuoti.
Naujausiais duomenimis, smulkaus ir vidutinio verslo atsparumo išorinėms rizikoms indeksas rodo, kad net trečdalis smulkių ir vidutinių įmonių, susidūrę su rizikingais išorės veiksniais, nesusidorotų su kilusiais finansiniais uždaviniais.
Atviras klausimas, ar taip būtų, jei pilnaverčiu įmonės funkcionavimu ir pelno augimu suinteresuotas verslininkas iš tiesų žinotų tikrąją finansinę būklę?
Žinojimas neateina savaime
Žinojimui reikia nuolatinio finansinių rodiklių stebėjimo: kritinės jų analizės ir planavimo. Todėl organizuoti finansų valdymą vertėtų taip, kad finansiniai rodikliai būtų prieinami, o finansinių įsipareigojimų lygis nebūtų pernelyg aukštas – per daug skolintų lėšų mažina įmonės lankstumą.
Lėšomis apyvartiniam kapitalui finansuoti vertėtų pasirūpinti iš anksto, o ne susidūrus su lėšų stoka. Taip pat patartina įvertinti išorinių ir vidinių rizikų tikimybę bei įsivertinti 3 pagrindinius mokumo rodiklius: skubaus padengimo, bendrąjį padengimo ir pinigų padengimo koeficientus.
Reikšmingos yra ir pagrindinės įmonių finansinių rodiklių grupės: efektyvumo finansiniai; likvidumo arba mokumo; finansinio sverto; pelningumo ir investicijų grąžos rodikliai. Šių rodiklių verčių žinojimas leidžia ne tik įsivertinti finansinę įmonės būklę, bet ir palyginti juos su analogiškais kitų panašių įmonių finansiniais rodikliais. Tokiu būdu galima kompleksiškai vertinti įmonės poziciją rinkoje ir galvoti apie ateities prognozes.
Finansinės būklės profilaktika – elementarus dalykas, nuo kurio vis dažniau pradedame bendradarbiavimą su naujais klientais. Tai yra veiksmingas įrankis, padedantis verslui sutaupyti nemažai pinigų ir laiku identifikuoti galimas rizikas.
Verslas yra gyvas organizmas, kurio funkcionavimo sutrikimus išduoda įvairūs požymiai. Nuolatinis kritiškas finansinės būklės stebėjimas – efektyviausia priemonė, siekiant „nepražiūrėti“ įmonės nemokumą ar bankrotą pranašaujančių ženklų.
