Pradėkime nuo Lietuvos. Dar neprasidėjus vasarai driokstelėjo politinė bomba – sulaikytas Liberalų sąjūdžio galva Eligijus Masiulis, kuriam neva davė kyšį „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Biržoje prekiaujamos „Aprangos“ kontrolinį paketą valdo „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus. Ar šie politiniai įvykiai paveikė „Aprangos“ kainą? Nuo gegužės 24 d., kai sprogo ši bomba, iki rugsėjo 5 d. „Aprangos“ akcijų kaina pakilo 1,98 proc.. Tad negalima sakyti, kad politiniai įvykiai jai turėjo kokią nors reikšmę. Neturėjo ir visai biržai – Vilniaus biržos indeksas per tą laiką kilo 3,99 proc., o vasaros vidury apskritai šuoliavo aukštyn, kol rugpjūtį išsikvėpė.

Kokias iš to galima daryti išvadas?

Džiaugtis, kad politika Lietuvoje nedaro įtakos verslui? Galima, ypač prisiminus, kaip šokinėjo Varšuvos birža, į valdžią einant naujajai daugumai, aiškiai deklaravusiai priešiškumą stambiajam verslui.

Bet galima svarstyti ir kitaip: tai, kas, sprendžiant iš žiniasklaidos antraščių, atrodo pasaulio pabaiga, iš tikrųjų tėra menki skersvėjai, prablaškantys priplėkusį politinį orą, bet nedarantys didesnio ekonominio poveikio.

Tad galima saliamoniškai pasakyti: nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Liberalai grįžo ten, kur visą laiką ir buvo, – prie 7–8 proc. rinkėjų palaikymo. Gal tai ir į gera, nes staigiai kritęs populiarumas parodė: didelė dalis naujųjų liberalų gerbėjų buvo priklydėliai, gyvenantys vienokiomis ar kitokiomis iliuzijomis. Be populistinių pažadų tokių rinkėjų neišlaikysi. (Skamba kaip juodasis humoras, bet ir pats ypatingo tyrumo pažadas pasirodė buvęs populistinis.)
L. Gadeikis
Juk patinka mums ar ne, bet pirmą nuosprendį apie bet kurio įvykio, nebūtinai politinio, reikšmingumą pateikia rinkos.

Apie bendrą įvykių slinktį, šalies ar viso regiono sveikatą signalizuoja įvairūs vadinamieji išankstiniai indikatoriai, o tokius netikėtus politinius įvykius kaip Lietuvos liberalų žlugimas arba „Brexit“ pirmiausia įvertina rinka.

Kaip matome, liberalai rinkos dėmesio nenusipelnė. Ir veikiausiai pagrįstai. Juk 15 proc. viršijęs palaikymas, kurį jie buvo pasiekę, – nenatūralus, nors tu ką. Niekaip nepatikėsiu, kad Lietuvoje yra tiek liberalios dvasios žmonių, tą ne kartą esu sakęs dar iki didžiojo lūžio.

Nepatikėjo ir rinka – jei būtų patikėjusi, žlugusius lūkesčius, kad po rinkimų liberalas taps premjeru, būtų atspindėjusi akcijų kaina.

Tad galima saliamoniškai pasakyti: nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Liberalai grįžo ten, kur visą laiką ir buvo, – prie 7–8 proc. rinkėjų palaikymo. Gal tai ir į gera, nes staigiai kritęs populiarumas parodė: didelė dalis naujųjų liberalų gerbėjų buvo priklydėliai, gyvenantys vienokiomis ar kitokiomis iliuzijomis. Be populistinių pažadų tokių rinkėjų neišlaikysi. (Skamba kaip juodasis humoras, bet ir pats ypatingo tyrumo pažadas pasirodė buvęs populistinis.)

Kaip politika paveikia rinkas, akivaizdžiai matėme per vadinamąjį „Brexit“, kai beveik visiems netikėtai britai nubalsavo išeiti iš Europos Sąjungos: rinkos reagavo be galo audringai, nes toks britų sprendimas užklupo investuotojus tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Bet dar įdomiau, kad paskui beveik viskas, išskyrus svarą, grįžo į savo vietas – ataušusi rinka nusprendė, kad nieko tokio kol kas neįvyko, panikuoti neverta.

Arba kitas tęstinis įvykis – Donaldo Trumpo žygis link Amerikos prezidento posto. Klausantis politologų atrodo, kad jau artėja paskutinioji, Amerika iš esmės pasikeis, o kartu pasikeis ir visas pasaulis. Bet didieji indeksai kopia į naujas aukštumas – ar netikėdami, kad D. Trumpas gali laimėti, ar nelaikydami jo grėsme nusistovėjusiai pasaulio tvarkai.

Kodėl čia staiga prašnekau apie politiką, nors paprastai to vengiu? Ogi todėl, kad pastaruoju metu ypač Europos rinkos svyruoja politikos ritmu. Ir panašu, kad artimiausius porą metų šitaip svyruos.

Ekonomikai iš esmės neaugant investuotojai dairosi saugių užuovėjų, bet jų nelabai yra. Amerika masina, bet tiek metų besitęsianti bulių rinka baugina net drąsiausius, tad vis didesnė portfelio dalis laikoma grynaisiais.

Panašu, kad kurį laiką taip ir gyvensime – nuo vieno politinio sukrėtimo iki kito. Verta susitaikyti, kad tai artimiausių metų Europos kasdienybė. O įdomiausia – kaip rodo mūsų žurnalo analizė, galima prisitaikyti ir išmokti uždirbti iš to tarsi nenuspėjamo politinio bangavimo, nes juk ir chaosas turi savo formas.

Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Aktualijų, rinkų ir sektorių rubrikose: Rizikos ruduo – kaip elgtis šį rudenį?

Kodėl Europos akcijos pigios, o ekonomika stagnuoja?

Kur konkrečiai pastarąjį ketvirtį investavo garsiausi pasaulio investuotojai?

Ar jau laikas dairytis į automobilininkų akcijas?

Sumaištis palanki mėgstantiems riziką.

Europos akcijų rinka – spekuliantų rojus.

NT rubrikoje: Geriausios Vilniaus vietos investuoti: kurios Vilniaus vietos bus daug labiau vertinamos po penkių ar dešimties metų nei dabar.

Komercinis NT – ant bangos. Kas toliau?

Dizainas - ne tik pagalvėlės ir užuolaidos: kaip įrengti patrauklų butą? Sau ir nuomininkams.

Investavimo ABC rubrikoje: 5 virtualūs žaidimai pradedentiems investuotojams.

Ir dar: įžvalgos, komentarai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.


Daugiau informacijos: www.investuok.eu