Ryžtinga eiga čempionato metu, įskaitant Anglijos rinktinės išsiuntimą namo, pelnė daugelio futbolo mėgėjų palankumą ir tapo šios vasaros sensacija.
Tačiau nedaugelis žino, kad Islandijos ekonomika rodo ne ką mažesnius stebuklus nei jų rinktinė.
Geizerių šalies ekonomika, besiremdama į nuolat didėjančią vidaus paklausą ir klestintį turizmą, per pastaruosius trejus metus augo sparčiausiai iš visų išsivysčiusių šalių – vidutiniškai 3,5 proc. Šiemet augimas, tikėtina, paspartės iki 4,5 proc. – šis rezultatas bus vienas geriausių Europoje.
Ironiška, bet koją šiam augimui gali pakišti tas pats stebuklingas islandų futbolo rinktinės pasirodymas.
Jau baiminamasi, kad šių metų antrąjį ketvirtį šalies ūkis gali užbuksuoti, nes beveik 10 proc. visų gyventojų išvažiavo palaikyti savo rinktinę. Tačiau išskirtinis žaidėjų pasirodymas turėtų su kaupu atsipirkti vėliau – Islandijos populiarumas pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordus.
Šioje šalyje gyvena vos 332,5 tūkstančių gyventojų – beveik tiek pat, kiek Kaune.
Tik, priešingai nei laikinoje sostinėje, gyventojų skaičius Islandijoje nuolat auga.
Pradedant nuo 1890 m. buvo užfiksuoti tik vieneri metai, kai gyventojų skaičius smuktelėjo – iš karto po pasaulio didžiosios recesijos 2009 m.
Per šimtmetį gyventojų skaičius žemės drebėjimais ir ugnikalniais garsėjančioje šalyje išaugo 4,7 karto, labiausiai dėl natūralaus prieaugio.
Pastarojo periodo ekonominė sėkmė neliko nepastebėta ir kitų valstybių, todėl imigracijos srautas į šalį taip pat stiprėja.
Pernai gyventojų gretas papildė kone 15 tūkst. žmonių, iš kurių trečdalį sudarė norvegai, danai ir švedai, penktadalis buvo lenkai, virš pusės šimto mūsiškių, tiek pat britų ir atvykėlių iš JAV. Pagal imigrantų skaičių Islandijoje lietuviai yra septinta pagal populiarumą tauta, iš viso – apie 1,5 tūkst. gyventojų.
Šalies ūkis dažniausiai siejamas su žuvininkyste ir maisto pramone, kurios kartu sudaro apie dešimtadalį BVP. Žuvininkystės produkcija ir energetika yra atraminės šalies eksporto prekių grupės. Apie 70 proc. viso eksporto yra nukreipiama į ES, iš kurių dešimtadalis atitenka britams.
Tiesa, nemažai pajamų šalis gauna iš turistų, kurių skaičius per pastaruosius 3 metus padvigubėjo, atitinkamai pasistiebė ir su turizmu susijusios veiklos – viešbučiai ir restoranai, oro transportas.
Dabar į šalį galima tiesiogiai patekti iš 60 svarbiausių pasaulio miestų.
Tamprūs ekonominiai ryšiai su Europa ir praūžusi krizė, po kurios bendroji skola užsieniui pašoko iki 700 proc. BVP, o vietinių kronų vertė krito per 60 proc., paskatino salos gyventojus kreiptis pagalbos į tarptautinį valiutos fondą ir rimtai susimąstyti apie įstojimą į ES.
Besiruošdama įstojimui, šalis greitai persitvarkė, įvykdė struktūrines reformas ir demonstravo stebėtiną atsparumą. 2015 m. šalis visiškai ir ankščiau laiko atsiskaitė su TVF bei kaimyninėms šalims už suteiktą paramą (4,6 mlrd. JAV dolerių).
Nesulaukusi teigiamo atsakymo iš ES dėl įstojimo, Šiaurės tautos vyriausybė nusprendė, kad šalis geriau pasirūpins savo gyventojais kaip nepriklausoma valstybė, nei būdama ES dėlionės elementu.
Taigi pernai Islandija nutraukė savo prašymą stoti į ES, kurį buvo pateikusi dar 2009 metais.
Tokiu būdu ES neteko dar vienos donorės, nes pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, islandai jau seniai aplenkė ne tik euro zonos vidurkį, bet ir stipriausias ES valstybes – Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją.
Po „Brexit“, užgrūdinti islandai gali dar labiau sustiprinti santykius su Šiaurės bloku, pakviesdami prisijungti ir Jungtinę Karalystę.
Teliko palinkėti jiems tolesnės sėkmės ir užsispyrimo tiek ekonomikoje, tiek futbolo aikštelėje.
