Tai paveiktų ir Lietuvos gyventojų bei įmonių skolinimosi kaštus, kadangi didžioji dalis Lietuvos paskolų yra susietos su kintančiomis „Euribor“ normomis. Tiesa, poveikis būtų dvejopas.
Kodėl permainos būtinos?
2008–2009 m. finansų krizės įvykiai atskleidė, kad bankai turėjo paskatų nurodyti realybės neatitinkančias palūkanų normas. Teikdami skaičiavimo agentūroms savo skolinimo(-si) kainą, jie remdavosi ne rinkoje iš tikrųjų įvykusiais sandoriais, o „numanomu“ palūkanų normų lygiu tarpbankinėje rinkoje.
Pavyzdžiui, kai kurie bankai kartais nurodydavo tokias palūkanų normas, kurios būdavo parankios jų turimoms didžiulės vertės nuo palūkanų normų lygio priklausančioms investicinėms priemonėms. 2013 m. Europos Komisija keturiems bankams („Barclays“, „Deutsche Bank“, „Société Générale“, RBS) paskyrė iki šiol didžiausias baudas dėl dalyvavimo „Euribor“ fiksavimo kartelyje, bendra baudų suma siekė beveik 1 mlrd. eurų.
Siekdamos prevenciškai „užkardyti“ galimus pažeidimus ateityje, pastaraisiais metais nacionalinės ir tarptautinės institucijos (pvz., Finansinio stabilumo taryba, Europos Komisija ir Europos Parlamentas) parengė rekomendacijas ir teisės aktus dėl palūkanų normų indeksų skaičiavimo.
Pagrindinė siūlomų reformų idėja – skaičiuojamo indekso vertė turi atspindėti bankų skolinimosi sandorių kainą.
Besiremdamos šiais principais, įvairios šalys (pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Japonija, Švedija) reikšmingai pakeitė arba planuoja artimiausiais metais pakeisti palūkanų normų indeksų skaičiavimo tvarką.
Būsimi pokyčiai
„Euribor“ reforma, kurią planuojama įgyvendinti 2017 m. pirmąjį pusmetį, reikšmingai pakeis „Euribor“ skaičiavimo tvarką.
Bankai privalės nurodyti nebe aštuonių, o penkių svarbiausių skirtingų trukmių skolinimosi be užstato svertinę palūkanų normą (1 sav., 1, 3, 6 ir 12 mėn.). Šis pokytis grindžiamas tuo, kad bankai sudaro pernelyg mažai 2 savaičių, 2 ir 9 mėnesių trukmės sandorių.
Kadangi nuo 2008 m. bankai vis rečiau skolina vienas kitam, skaičiavimams bus naudojamos ne tik tarpbankinio skolinimosi sandorių, bet ir skolinimosi iš įvairių didmeninės finansavimo rinkos dalyvių (pavyzdžiui, institucinių investuotojų, ne finansų bendrovių) ir išleistų indėlių sertifikatų ir komercinių popierių palūkanų normos.
„Euribor“ administruojanti institucija – Europos pinigų rinkos institutas – skaičiuos visų informaciją teikiančių bankų skolinimosi palūkanų normų medianą, o nebe vidurkį, nes tai sumažins atskirų bankų įtaką galutinei „Euribor“ reikšmei. Be to, jei kuris nors „Euribor“ sąrašo bankas nebus sudaręs sandorių tam tikrą dieną (tai gana realu, ypač ilgesnių terminų sandorių), galutiniam skaičiavimui bus naudojami šio banko prieš tai buvusios dienos sandorių duomenys.
Numatomas poveikis
Pats svarbiausias teigiamas efektas, dėl kurio ir buvo inicijuota ši „Euribor“ reforma, – tai iš esmės sumažėsianti galimybė manipuliuoti „Euribor“ palūkanų normomis, nes bankai privalės naudoti iš tikrųjų įvykusių, o ne „numanomų“ sandorių kaštus. Be to, jei kelių bankų palūkanų normos išsiskirs iš visų bankų nurodomų palūkanų normų, tai reikšmingai nepakeis galutinės „Euribor“ vertės, nes bus taikomas medianos skaičiavimo metodas.
Dėl šios reformos gali pasikeisti „Euribor“ lygis ir reikšmingai padidėti palūkanų normų kintamumas. Realių skolinimosi iš skirtingų rinkos dalyvių sandorių kaina daug labiau nei bankų skelbiamų kotiruočių normos kinta dėl skirtingos kredito rizikos, dienos metu kintančios situacijos rinkoje ir kitų veiksnių.
Išaugęs kintamumas gali sukelti didesnius įvairių su palūkanų normomis susietų investicinių produktų (pvz., palūkanų normų apsikeitimo sandorių) vertės pokyčius bei apsidraudimo kainą.
Tai aktualu ir besiskolinančioms Lietuvos įmonėms bei gyventojams, mat didžioji dalis paskolų Lietuvoje yra susietos su „Euribor“. 2016 m. balandžio mėn. duomenimis, Lietuvos pinigų finansų įstaigų suteiktų paskolų namų ūkiams portfelio vertė siekė 7,8 mlrd. Eur (vidutinė palūkanų norma – 2,7 proc.), o paskolų ne finansų bendrovėms – 7,9 mlrd. Eur (vidutinė palūkanų norma – 2,1 proc.).
Pavojai
Įgyvendinus reformą, gali kilti teisinė rizika, nes, pasikeitus „Euribor“ skaičiavimo metodikai, tiek skolininkai, tiek skolintojai gali norėti pakeisti sutarties sąlygas, jei skolinimo(-si) kaina buvo kintanti ir susieta su „Euribor“ norma. Paminėtina, kad „Euribor“ skaičiavimo metodika jau buvo tobulinama ir anksčiau (pvz., vidurkio skaičiavimas atmetant tam tikrą skaičių žemiausių ir aukščiausių reikšmių), tačiau tai nepadidino teisinių ginčų skaičiaus.
Norint sėkmingai įgyvendinti „Euribor“ reformą, būtinas pakankamai aukštas skaičiavimo procedūroje dalyvausiančių bankų skaičius.
Po finansų krizės skolinimosi kainą nurodančių bankų skaičius sumažėjo beveik dvigubai, iki 23, o dėl planuojamos „Euribor“ reformos sudėtingėsianti skaičiavimo tvarka gali dar labiau sumažinti bankų norą dalyvauti šioje procedūroje.
Tai galėtų sumenkinti „Euribor“ patikimumą. Europos pinigų rinkos institutas, siekdamas priimti galutinį ir visų rinkos dalyvių atžvilgiu subalansuotą sprendimą dėl konkrečių „Euribor“ skaičiavimo tvarkos pakeitimų, aktyviai vykdo konsultacijas ir viešas diskusijas tiek su skaičiavimo procedūroje dalyvaujančiais bankais, tiek ir su informacijos vartotojais.
