Tačiau sudarant ir įgyvendinant tokius susitarimus vis dar kyla neaiškumų tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Toliau pateikiami atsakymai į dažniausius klausimus, kylančius sudarant ir vykdant nekonkuravimo susitarimus.
Ar nekonkuravimo susitarimą pasirašyti privaloma?
Svarbu žinoti, kad nekonkuravimo susitarimas yra laisvas susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, nesvarbu, ar jis išdėstytas atskiru susitarimu, ar nuostatos įtrauktos į darbo sutartį. Šiam susitarimui taikomas sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai susitarti dėl savo teisių ir pareigų sutartyje, tačiau taip pat gali laisvai pasirinkti, ar sudaryti susitarimą, ar jo nesudaryti.
Todėl darbuotojas turi teisę atsisakyti pasirašyti nekonkuravimo susitarimą ir už tai darbdavys negali taikyti jokių sankcijų. Lygiai taip pat darbuotojas turi teisę reikalauti, kad į darbo sutarties tekstą įtrauktos draudimo konkuruoti nuostatos būtų išbrauktos.
Kada nekonkuravimo susitarimas negalioja?
Nors, kaip minėta, tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra laisvi susitarti dėl nekonkuravimo sąlygų ir laikotarpio, tačiau, sudarant tokius susitarimus, būtina paisyti darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, kadangi nekonkuravimo susitarimą darbuotojo prašymu teismas gali pripažinti negaliojančiu. Štai atvejai, kai teismų praktikoje pripažįstama, kad nekonkuravimo susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu:
1) Kai darbuotojo pareigos nesusiję su galimybe nesąžiningai konkuruoti
Nekonkuravimo susitarimas negali būti sudaromas su bet kuriuo darbuotoju. Ar nekonkuravimo susitarimą galima sudaryti su konkrečiu darbuotoju, galima spręsti įvertinus keletą aplinkybių: darbuotojo pareigų pobūdį ir specifiką, darbe naudojamos informacijos kiekį ir svarbą įmonės veiklai, veiklos, kurią apima darbuotojo pareigos, santykį su visos įmonės veiklos apimtimi, jo įgytų žinių ir įgūdžių reikšmingumą, įtakos konkurencijai realumą ir kitas svarbias aplinkybes.
2) Kai nenumatytas draudimo konkuruoti terminas
Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekonkuravimo susitarime gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip dvejų metų terminas, kuriuo draudžiama konkuruoti.
3) Kai nenumatyta arba numatyta per maža kompensacija
Nekonkuravimo susitarimuose yra ypač svarbi šalių interesų pusiausvyra, t. y. darbdavio interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant darbuotojo veiksmus ir jo naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją.
Nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi ir galioti tiek darbo santykių galiojimo metu, tiek nutraukus darbo santykius. Todėl ir kompensacija už darbuotojui taikomus apribojimus turi būti nustatoma ir mokama tiek už draudimą dirbti konkuruojančioje įmonėje darbo sutarties galiojimo metu, tiek pasibaigus darbo sutarčiai.
Nekonkuravimo susitarimas gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tuomet, kai kompensacija už nekonkuravimą darbuotojui numatyta, tačiau numatyta per maža.
Ką reiškia „per maža“ kompensacija, gali nuspręsti tik teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kadangi šiuo metu įstatymuose minimalus kompensacijos dydis nenumatytas.
Aiškiai per maža kompensacija būtų laikoma kompensacija, mažesnė nei minimalus mėnesio atlyginimas.
Dėl didesnės kompensacijos atitikimo protingumo ir teisingumo principams būtų sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į darbuotojo darbo užmokestį ir jam taikomus apribojimus. Naujojo Darbo kodekso projekte numatyta, kad kompensacija turės būti ne mažesnė kaip 40 procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Kada mokama kompensacija?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kompensacija už nekonkuravimo laikotarpį pasibaigus darbo sutarčiai gali būti sumokama darbuotojui iš anksto jo darbo santykių metu, jeigu tokia kompensacija yra aiškiai išskirta ir atribota nuo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio ir jei jos dydis yra pakankamas.
Tačiau naujojo Darbo kodekso projekte nurodyta, kad kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu.
Jeigu nebuvo mokėta darbo santykių metu, kompensacija už nekonkuravimą po darbo santykių pabaigos gali būti sumokama iš karto pasibaigus darbo sutarčiai arba dalimis per visą nekonkuravimo laikotarpį.
Kompensacija už nekonkuravimą darbo santykių metu turėtų būti mokama darbuotojui periodiškai, aiškiai ją išskiriant ir atribojant nuo darbuotojui mokamo darbo užmokesčio.
Nekonkuravimo susitarime gali būti numatyta darbdavio teisė vienašališkai atsisakyti nekonkuravimo susitarimo, apie tai informuojant darbuotoją.
Darbdavys, matydamas, kad darbuotojo išėjimas iš darbo nekelia grėsmės darbdavio komercinių paslapčių saugumui, galėtų nekonkuravimo susitarimą atšaukti ir sumokėti kompensacijos dalį, tenkančią praėjusiam nekonkuravimo laikotarpiui, arba iš viso jos nemokėti, jeigu konkuravimo draudimo laikotarpis dar neprasidėjo.
Kuo skiriasi nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimai?
Nekonkuravimo susitarimu visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams.
Nekonkuravimo susitarimu turi būti nustatoma adekvati ribojimui kompensacija.
Nekonkuravimo susitarimą darbuotojas turi teisę atsisakyti pasirašyti, tuo tarpu darbdavio vidiniuose teisės aktuose įtvirtintų komercinių paslapčių apsaugos taisyklių privalo laikytis netgi pasibaigus darbo sutarčiai ir už tai darbuotojui neturi būti kompensuojama.
