„Wizz Air“ lėktuvu atostogų skridusiam vilniečiui Dariui (vardas pakeistas – red.) teisme pavyko ne tik įrodyti, kad jam bendrovė turi sumokėti 400 eurų (1381 Lt) kompensaciją, bet ir papildomai prisiteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Dariaus iškelta byla turėtų būti ypač nemaloni Vengrijos verslininkams – pigių skrydžių bendrovių klientai Lietuvoje taip ir nesiryžta bylinėtis, nes iki šiol tokių bylų teismuose nėra išnagrinėta.
Praėjusių metų liepos mėnesį po atostogų Kaprio saloje vilnietis nuvyko į Romos Fiumicino oro uostą, kad antradienį vykstančiu 19.45 val. skrydžiu iškeliautų atgal į Vilnių.
Trečiadienio rytą vyras jau turėjo būti darbe.
Nuvykęs į oro uostą likus tik pusvalandžiui iki skrydžio pradžios Darius sužinojo, kad jo skrydis atidėtas. Apie tai jis sužinojo iš oro uosto salėje įrengtos skrydžių tvarkaraščių lentos.
Nesulaukė nei maisto, nei informacijos
Nors sostinės gyventojas nusileisti Vilniaus oro uoste turėjo 23.30 val. antradienį, orlaivis oro uostą Romoje paliko tik 3.10 val. nakties.
Po daugiau nei aštuonių valandų laukimo oro uoste Darius Lietuvos žemę pasiekė 6.50 val. trečiadienio ryte.
Darius pasakojo, kad oro uoste nebuvo pasirūpinta nei maitinimo kuponais, nei suteikta galimybė paskambinti. Taip pat vyras skundėsi, kad keleiviams nebuvo suteikta informacija, kodėl skrydis vėluoja, laukimo salėje nebuvo nė vieno „Wizz Air“ personalo darbuotojo, kuris būtų paaiškinęs situacija ir keleivių teises.
„Oro uosto darbuotojai teigė, kad nieko nežino apie atidėtą skrydį ir jokios informacijos negali suteikti, pasiūlė laukti skrydžio, o visą informaciją sekti tvarkaraščių lentoje“, - sakė jis.
Grįžęs į namus Darius kreipėsi į „Wizz Air“, kad šis sumokėtų jam pagal Europos Sąjungos reglamentą priklausančius 400 eurų. Reglamentas nurodo, kad tokia kompensacija priklauso keleiviui, jei skrydis vėluoja tris ar daugiau valandų, skrendant 1,5-3,5 tūkst. atstumo skrydžiais.
Pasipiktinęs tokiu „Wizz Air“ gestu Darius kreipėsi į teismą.
Internete susiradęs Europos Sąjungos ieškinių dėl nedidelių sumų formą (formą galite rasti ČIA), Darius pats surašė ieškinį ir be teisininkų pagalbos stojo ginti savo teisių.
Tik jame vyras jau paprašė „Wizzair“ sumokėti ne tik pagal reglamentą priklausančią kompensaciją, bet ir neturtinę žalą.
Teismui vyras nurodė, kad dėl vėluojančio skrydžio jis patyrė nepatogumų – vėlavo į darbą, visą naktį buvo nemiegojęs, todėl buvo blogos savijautos. Darius taip pat tvirtino, kad nemaloni patirtis oro uoste sugadino jo atostogų pabaigą. Vilnietis paprašė jam priteisti 2 tūkst. Lt neturtinės žalos.
Skrydžiai sustojo dėl vožtuvo
Savo ruožtu „Wizz Air“ atstovai advokatai teismo prašė ieškinį atmesti. Oro bendrovės advokatai tikino, kad skrydžio vėlavimas Dariui nesuteikia teisės į kompensaciją: kompensacija keleiviui nepriklauso, jei oro bendrovė gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių būtų negalima išvengti net imantis ypatingų priemonių.
„Wizz Air“ kompanija aiškino, kad tą rytą po lėktuvo nusileidimo Vilniuje elektroninė sistema parodė, kad yra gedimas orlaivio pakaitinių stabdžių sistemoje. Dėl to lėktuvas vakare negalėjo laiku pasiekti Romos, kur jo laukė Darius. Pigių skrydžių bendrovė bandė įtikinti teismą, kad dėl minėto vožtuvo tolimesni skrydžiai negalėjo būti vykdomi.
Teigiama, kad oro vežėjas, kaip galėdamas, surado pakaitinį vožtuvą, tačiau šis buvo pristatytas tik po vidurnakčio kitą dieną, todėl bendrovė atnaujinti skrydžius su šiuo orlaiviu galėjo tik nuo 1.19 val. nakties.
„Wizz Air“ įsitikinimu, orlaivio techninė problema patenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką. Teigiama, kad vožtuvo gedimas kilo staiga, o ne dėl bendrovės kaltės – jo nebuvo galima nuspėti.
Vis dėlto Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad šiame ginče Darius teisus. Šių metų gegužės mėnesį teisme nuspręsta vilniečio ieškinį tenkinti iš dalies – ieškovui priteisti 400 eurų kompensaciją ir 1 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismas nurodė, kad Darius galutinį kelionės tikslą pasiekė daugiau kaip 7 valandomis vėluodamas, o oro bendrovė neįrodė, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių.
Nesutikdami su pirmos instancijos teismo sprendimu „Wizz Air“ atstovai kreipėsi su apeliaciniu skundu ir prašė jį panaikinti, o Dariaus ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti beveik 1,9 tūkst. Lt atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas aviakompanijos skundą atmetė kaip nepagrįstą – iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiame sprendime pažymima, kad „Wizz Air“, kaip oro skrydžių profesionalui, buvo žinoma, jog gedimas nebus pašalintas iki skrydžio Roma-Vilnius pradžios, todėl turėdamas pakankamai laiko jis galėjo imtis kokių nors kitų priemonių, išskyrus orlaivio remontą, kad išvengtų skrydžio atidėjimo.
Kokios kompensacijos iš oro bendrovės priklauso keleiviui vėluojant skrydžiui, skaitykite ČIA.
