Šiemet jie pasėjo nemažus pluoštinių kanapių plotus ir šiuo metu jau kulia pasienio kraštams neįprastus žemės ūkio augalus.
Nebijojo eiti nepramintu keliu
Andžejus Ščikno – šeimos smegenys ir visų inovacijų autorius. Tokie verslo žmonės paprastai vadinami rinkodaros specialistais. Tėčio pastūmėti sūnūs ėmėsi naujovės – auginti pluoštines kanapes.
„Praėjusiais metais, kai tik buvo imta garsiai kalbėti apie galimybę auginti kanapes, pradėjau rinkti visą informaciją apie jas“, - pasakojo Andžejus, – „Ieškojau internete, spaudoje, net į Ukrainą vykau.
Ukrainiečiai senokai augina kanapes pluoštui ir aliejui, rūpėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kaip reikia auginti šiuos pluoštinius augalus“.
„Daug sužinojau svečioje šalyje apie kanapių auginimą, net sėklos pavyko nusipirkti, kurią šiemet ir pasėjome“, - džiaugėsi Andžejus. „Patiko kanapių pėdų rišimo mašina, bet ją parsigabenti buvo neįmanoma“.
Kanapės į pėdus rišamos tam, kad gerai išdžiūtų sėklos ir visas išrautas augalas. Taip daroma Ukrainoje. Čia, Dieveniškėse, teko ieškoti savo varianto.
Ščikno šeimos vyrai kanapes sėjo ne vienoje Dieveniškių seniūnijos vietovėje – prie Šaltinių, Žižmų, Kamučių kaimų, Rudnios, nes kaip kitaip sužinosi, kokia tinkamiausia dirva šiems augalams.
„Labai jau skirtingi dirvožemiai mūsų kraštuose“, - sako A. Ščikno, - „Jei laukas kilometro ilgio, jo pradžioje bus žvyras, o galulaukėje būtinai arsi priesmėlį. O kanapių šiemet sėjome 50 hektarų. Nesinorėjo bandyti keliolikoje hektarų. Nebijome eiti nepramintu keliu, labai įdomu.“
Andžejus pasakojo, kad kanapes pradėjo kulti spalį. Vadovautasi tokiu principu – kombainu nupjaunamos tik sunokusių augalų viršūnės, grūdai bus panaudoti aliejui spausti. Likusioji augalo dalis paliekama styroti lauke iki pavasario.
„Po žiemos kanapių stiebai lengvai lūžta, jie bus sugrėbti, o tada žaliava pluošto gamybai bus supresuota ir parduota supirkėjams“, - atviravo Andžejus. „Jau deramės ir su latviais, jie noriai pirktų daug pluošto. Iki pavasario gal ir Lietuvoje atsiras pirkėjų“.
Ieškojo geriausio varianto
Kanapes Ščikno šeimos vyrai sėja įvairiai. Jei reikia daugiau sėklų – 18 kg tesuberiama į dirvą, jei rūpi daugiau pluoštinės žaliavos turėti, sėjama po 40 kg/ha.
„Turime kuo greičiau rasti optimalų variantą, nes leidus auginti pluoštines kanapes paklausa bus didelė, būtina gauti didžiausią naudą“.
Nemindžikuoja Ščikno šeimos vyrai. Prieš savaitę buvo baigta montuoti grūdų džiovykla. Tiekėjai atvežė naudotą ir nebrangų agregatą iš Vokietijos.
„Iki šiol džiovinome grūdus savadarbiu mechanizmu“, - sako Ryšardas. „Dabar grūdai, iš kombaino bunkerio perpilti į džiovyklą, bus tinkamai išdžiovinami“.
O grūdų Ščikno šeimos valdomuose sandėliuose kaupiasi kalnai. Be pluoštinių kanapių, dar sandėliuojami kviečiai, rapsai ir aliejiniai ridikai.
„Prieš kelis dešimtmečius vaikams pasakiau: kad ir kaip bebūtų sunku, bet dirbant žemę tikrai pavyks išgyventi“, - pasakoja šeimos galva Ryšardas. „Ne nurodžiau, kaip gyventi, bet tik pasiūliau eiti žemdirbio keliu. Einame trise, tvirtai jaučiame vienas kito petį“.
Laisvos žemės jau nėra
Dieveniškių „apendicite“, kur kone visa teritorija yra saugoma istorinio regioninio parko direkcijos, ūkininkauti reikia sumaniai. Laisvos žemės jau nėra, o spėjusieji nusipirkti ar išsinuomoti šiandien ieško pelningiausių rentabiliausių jos dirbimo variantų.
Vyriausiasis Ščikno šeimos vyras tėtis Ryšardas valdo 204 ha, jaunėlis Jaroslavas – 264 ha, o Andžejus aria 280 ha žemės. Plotai nemaži, yra kur suktis.
A. Ščikno neatmeta galimybės, kad ateityje bus orientuojamasi tik į aliejinių augalų auginimą. Smalsumui patenkinti buvo pasėję ir 18 hektarų saulėgrąžų.
„Dabar, sudorojus šiųmetį derlių, teks daug skaičiuoti“, - sako A. Ščikno. „Kitąmet būtinai sėsime pluoštines kanapes – nėra jokių abejonių. Apsispręsime, kuria linkme eiti. Pirmieji metai daug ko išmokė, bet liko ir nemažai neatsakytų klausimų. Manau, kad sugebėsime vyriškai susitvarkyti“.
Na, o Ščikno šeimoje džiaugsmas: prieš kelias savaites Andžejus ir žvitriaakė gražuolė Viktorija iš Čiužakampio kaimo atšoko vestuves. Rudenį ardamas dirvas žiemkenčių sėjai būsimasis jaunikis stebėjosi netikėtu vaizdu: į arimą buvo suskridę dešimtys gandrų. Kokią žinią jie atneš pavasarį?
