Žuvininkystės tarnyba neseniai pradėjo auginti Lietuvoje dar vieną saugomą žuvį – kiršlius, kurie paleisti į valstybei priklausančius vandens telkinius.

Švarių sraunių upių žuvys, kiršliai, priklauso lašišinėms žuvims. Tai – viena iš Lietuvoje saugomų žuvų, kurių ištekliai, pasak žuvininkų, mažėja.

Neseniai šios vertingos žuvys pradėtos veisti Žuvininkystės tarnybos Žeimenos ir Trakų Vokės poskyriuose. Pernai į upes paleisti keli tūkstančiai, o šį rudenį – 12 tūkstančių paaugintų kiršlių jauniklių.

„Kiršlių ištekliai sumažėję – vyksta tyrimai, monitoringo darbai, už kuriuos atsakingas Gamtos tyrimo centras ir Žuvininkystės tarnyba. [...] Europinis kiršlys priklauso lašišinėms žuvims, gimininga šlakiams, lašišoms. Ši žuvis jautri veisimo darbams“, – teigė Žuvininkystės tarnybos Žeimenos poskyrio vyr. specialistas Egidijus Leliūna.

Žeimena, Ūla, Šventoji ir kitos švarios sraunios upės, kur auga kiršliai. Į šias upes ir paleisti paauginti jaunikliai.Po trejų, ketverių metų šias, esą itin skanias žuvis bus galima meškerioti.
  
„Atsisakome veisti karpius, lynus, lydekų mažiname. Nes tokias žuvis, gali ir privatininkai užauginti. [...] Lietuvoje žuvis turi būti produktyvi ir vertinga. Leidžiame starkius, upėtakius, šamus, eršketus, galvojame ir apie ūsorių, kurį mėgsta žvejai“, – sakė Žuvininkystės tarnybos patarėjas Vytautas Grušauskas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje gana sėkmingai atkuriami anksčiau Raudonojoje knygoje buvusių lašišų ir šlakių ištekliai. Žuvininkystės tarnybos padaliniuose auginamos 16 rūšių žuvys, kurios paleidžiamos į valstybei priklausančius vandens telkinius.