Verslas Ukrainoje: ką mato Lietuvos verslininkai

Karinio konflikto krečiama Ukraina verslininkams buvo patraukli rinka, tačiau iki šiol ne visi Lietuvos atstovai iš jos pasitraukė. Nors verslas skaičiuoja praradimus, visgi, nukentėjo ne visi, o kai kurie mato Ukrainą kaip naują rinką.

Anksčiau Lietuvos ambasados Kijeve komercijos atašė Rimantas Šėgžda yra DELFI sakęs, jog Vakarų Ukrainoje vartojimas iš esmės nėra pasikeitęs, žmonės toliau stato ir įsirengia namus, biurus, tad reikia ir lietuviškų baldų, ir audinių.

Lietuvoje veikiančios prekybos baldais bendrovės „Narbutas Furniture Company“ pardavimų vadovas Gintaras Zdanys pasakoja, jog Ukrainoje bendrovė biuro baldus parduoda per partnerių tinklą.

„Tiek iš savo partnerių rezultatų, tiek iš bendrų rinkos tyrimų galime tvirtinti, kad rinka susitraukė. 2014 m. pirmo ketvirčio užsakymų kiekis apytikriai buvo toks pats, kaip ir 2013 m. I ketv., bet antrame šių metų ketvirtyje dėl žinomų politinių įvykių rinka apmirė - užsakymai krito. Lyginant šių metų septynis mėnesius su atitinkamu pernykščiu laikotarpiu, užsakymų kritimas sudaro apie 40 proc. Balandis ir gegužė buvo patys blogiausi mėnesiai, tačiau nuo birželio jaučiamas šioks toks užsakymų bei projektų skaičiaus augimas“, - situaciją apibūdina specialistas.

Bendrovė skaičiuoja, jog 2013 m. įmonės eksportas į Ukrainą siekė 2,7 mln.Lt, o tai sudarė 5 proc. nuo visų „Narbutas Furniture Company“ pardavimų.

„Šiųmetinį Ukrainos rinkos kritimą nesunkiai kompensuojame išaugusiais pardavimais kitose rinkose, - sako G. Zdanys. - Mūsų klientas yra įmonės, kuriuos perka baldus į biurą. Naujų pastatytų biurų eksploatacijos pradžia taip pat vėluoja, bet vyksta. Tiems biurams reikės ir baldų.“

Koncerno „SBA“, kuriam priklauso ir trikotažo bei jo gaminių bendrovė „Utenos trikotažas“, Strateginio marketingo vadovė Olga Belova dėsto, jog verslo sektorius per metus pokyčių nepajuto.

„Mes esame gamintojai ir Ukrainoje dirbame verslas verslui sektoriuje. Šioje rinkoje situacija yra tokia, kad mūsų įmonės gauna užsakymų iš įvairių šalių. „Utenos trikotažo“ kaip anksčiau, taip ir dabar audinių gamybos linija veikia Vakarų Ukrainoje“, - sakė ji.

Pašnekovė komentavo, jog pasikeitimų per pastaruosius metus Ukrainos rinkoje koncernas nepajuto.

„Verslas verslui sektoriuje nėra jokių pokyčių, sunkumų nematome. Gamyba kaip vyko, taip ir vyksta. Negirdėjome jokių klausimų ar komentarų dėl to, kad prekės pagamintos Ukrainoje, jokių užsakymų nepraradome“, - teigė O. Belova.

Kaip Ukrainą mato Lietuvos verslas?

Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva” generalinis direktorius Algimantas Akstinas pasakoja, jog Ukraina šiais metais yra dažna verslo bendruomenės pasitarimų tema.

„Baimių, neaiškumų ir abejonių, ką toliau daryti, iš tikrųjų, yra, bet Lietuva prekybą su Ukraina iš esmės vykdo per centrą, t.y., Kijevą. Per jį vyksta ir prekių paskirstymas. O neramumai ir tikrasis karas vyksta Rytų Ukrainoje, tad tiekimas visiškai nenutrūksta, o mūsų tiekėjai – nesitraukia“, - pasakojo A. Akstinas.

Jis paaiškina, kad Ukrainoje prekių realizavimas mažėja dėl to, kad mažėja rinka.

„Didelė dalis žmonių šalies Rytuose neturi pajamų ir rūpinasi gyvybės išsaugojimu, o ne didesniais įsigijimais, nepaisant maisto prekių. Galbūt lietuviško kapitalo prekybos centrai arba didmenos struktūros aktyviau vykdo prekybą, bet realizavimo rinkų yra sumažėję, tai yra faktas“, - mano pašnekovas.

Pasak jo, verslininkai Ukrainą vis dar mato kaip potencialią rinką ir jau yra kalbama apie produktus, kuriuos jai būtų galima siūlyti.

„Yra ir naujų iniciatyvų. Kalbos eina apie tai, kad Ukrainoje, tai, kas buvo sugriauta, ar iki galo nesukurta, reikės keisti valstybinėse struktūrose, gerinant viešą administravimą, suvaldant korupciją. Įvairių IT sprendimų, centralizuotos apskaitos modelių reikės Ukrainai, tad jau dirbama ruošiant naujus produktus“, - dėstė A. Akstinas.

Jis vardija, kad Ukrainai reikalingos paslaugos yra elektroninis bilietas, elektroniniai rinkimai, deklaracijos internetu, asmens tapatybės dokumentų įteikimas, buhalterinės apskaitos vedimo modeliai.

„Šie projektai jau siūlomi Ukrainos ministerijoms, tai sistemos, kurios jau buvo sukurtos Lietuvoje, tad jas planuojama pasiūlyti ir kitose rinkose. Visi tiki, kad beprotiškas karas baigsis, pamatai klojami darbams ne tik dėl komercinio suinteresuotumo, bet ir dėl reikalingų reformų“, - mano pašnekovas.

DELFI primena, kad kovo 1 d. Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme iššaukė griežtą Europos Sąjungos ir NATO šalių reakciją.

Kovo 16 d. Kryme įvyko referendumas, per kurį, oficialiais duomenimis, daugiau kaip 96 procentai pusiasalio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Taip pat kovą V. Putinas pateikė Valstybės Dūmai dokumentus dėl Krymo priėmimo į Rusijos sudėtį ir Rusijoje atsirado Krymo respublika ir federalinės reikšmės miestas Sevastopolis. Iki 2015 metų sausio 1 d. aneksuoti regionai bus įtraukti į teisines, ekonomines ir kitas Rusijos sistemas.

Netrukus po Krymo aneksijos, neramumai persimetė į Rytų Ukrainos sritis, šiuo metu daugiausia susirėmimų vyksta Donecko ir Luhansko srityse.