Makroekonominiai rodikliai centriniams bankams toliau siunčia priešingus signalus dėl pokyčių pinigų politikoje

Vakar paskelbti rugpjūčio mėnesio euro zonos Markit gamybos ir paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai (50,8 ir 53,5 punkto atitinkamai) išduoda regiono jautrumą žemai infliacijai ir sunkiai prognozuojamiems santykiams su Rusija. Blogesni negu prognozuoti (tikėtasi 51,7 ir 55,5 punkto atitinkamai) makroekonominiai duomenys didina spaudimą Europos centriniam bankui (ECB) imtis papildomų veiksmų regiono plėtrai skatinti. Vasaros pradžioje ECB pasiūlytos tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (angl. TLTRO), skirtos pagerinti bankų skolinimą euro zonos nefinansiniam privačiajam sektoriui, pradedamos vykdyti jau rugsėjį. Pagrindinės Europos biržos ketvirtadienį „sužaliavo“ (Didžiosios Britanijos FTSE 100 +0,33 proc., Vokietijos DAX +0,93 proc., EURO STOXX +1,33 proc.), o euras smuko toliau (1,3281 JAV dolerio už 1 eurą).

Kitapus Atlanto, be prognozes pralenkusio rugpjūčio mėn. Markit gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklio (58,0 punkto, nors prognozuota 55,7 punkto), paskelbta užimtumo informacija rodo gerėjančią JAV darbo rinkos būklę ir toliau stiprina lūkesčius dėl artėjančio palūkanų normų didinimo. Vakar pranešta, kad per savaitę registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 4,49 proc. iki 298 tūkst. (nors prognozuota 303 tūkst.). Rinkos dalyviai gerų naujienų netruko įvertinti, ir akcijų biržos stiebėsi aukštyn (NASDAQ +0,12 proc., S&P 500 +0,29 proc., DOW JONES +0,36 proc.). Investuotojai šiandien nekantriai lauks įtakingiausio pasaulyje centrinio banko vadovės J. Yellen kalbos kasmetinėje FED konferencijoje – nors pranešimo tema atitinka akademinį šių metų konferencijos toną („Darbo rinka“), tikimasi „tarp eilučių“ įskaityti užuominas apie ankstesnį negu planuota pa! lūkanų normų pakėlimą. Kita vertus, bet kokia nuoroda į planuojamus veiksmus defliacijai suvaldyti ir netolygiai besivystančiam ūkiui paskatinti ECB vadovo pranešime gali prisidėti prie tolesnio regiono valiutos silpnėjimo.

Strateginė Lietuvos ir Šiaurės šalių partnerystė stiprėja. Tikimasi, kad ketvirtadienį pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Norvegijos įmonės „Statoil“ dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo užtikrins Lietuvai galimybę gauti dujų iš tarptautinių rinkų, taip sumažinant šalies priklausomybę nuo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ilgamečio kainų diktato.

Kitą pirmadienį bus skelbiami verslo pasitikėjimo rodikliai: rugpjūčio mėnesio Vokietijos IFO pasitikėjimo verslu rodiklis (prognozuojama 106,8 punkto) ir  JAV Markit paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis (prognozuojama 59,9 punkto). Šalies ekonominės būklės gerėjimą, tikimasi, parodys ir tą pačią dieną skelbtinas liepos naujų būstų JAV pardavimo rodiklis (prognozuojama 425 tūkst., palyginti su 406 tūkst. birželį).

Indeksų vertė Baltijos šalių biržose augo (OMXV +0,41 proc., OMXT +1,14 proc.), tačiau investuotojų aktyvumas išliko vasariškai žemas. „Lietuvos energijos gamybos“ (+1,72 proc.) veiklos strategija rinkoje buvo sutikta augusia paklausa bei kaina. Tuo tarpu LESTO (-0,34 proc.) akcijos nežymiai pigo. „Amber Grid“ vakar prekybos metu paskelbė pirmojo pusmečio rezultatus. Pajamos antrąjį ketvirtį buvo 36,623 mln. litų, t.y. 29 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį. Grynojo pelno antrąjį ketvirtį buvo uždirbta 1,479 mln. litų arba 86 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį. Vakar bendrovės akcijomis buvo sudaryti 9 sandoriai, o akcijos kaina smuko 0,80 procento.