J.Neverovičius pranešė Latvijos ekonomikos ministrui Viačeslavui Dombrovskiui, kad iki rugsėjo vidurio bus parengtas detalusis tokios bendrovės įkūrimo planas su struktūra ir funkcijomis.
„Mes matome tarpinę projekto bendrovę kaip labiausiai priimtiną variantą, galintį išspręsti iki šiol kylančius klausimus bei palengvinti diskusijas su Lietuvos Vyriausybe. Taip regioniniai investuotojai būtų užtikrinti dėl vienodų sąlygų, sprendžiant išskirtinius projekto įgyvendinimo klausimus, bei būtų palengvinti kiti projekto parengiamieji darbai. Tačiau tarpinė bendrovė gali būti efektyvi tik tuo atveju, jei dauguma partnerių dalyvautų jos steigime ir veikloje“, – pranešimė spaudai pabrėžė energetikos ministras.
Lietuvos Energetikos ministerija ir Japonijos korporacija „Hitachi“ trečiadienį pasirašė supratimo memorandumą, kuriuo įsipareigojo įkurti bendrą tarpinę VAE projekto bendrovę, prie kurios prisijungti kviečiamos Latvija ir Estija.
J.Neverovičius sako, kad bendra įmonė padės išsiaiškinti, kiek galutinai kainuos projektas, kokiomis sąlygomis jis būtų įgyvendintas. Trečiadienį ministras teigė, jog naujos atominės elektrinės idėja neatmetama, nes Lietuvoje elektros gamyba brangi, o importuojamos elektros kaina didelė.
Vasarį Vilniuje viešėjusi Latvijos premjerė Laimduota Straujuma teigė, kad Latvijos nuomonė dėl VAE yra teigiama, tačiau šalis dar laukia ekonominio projekto pagrindimo.
Lietuva pernai pristatė bendrą trijų Baltijos šalių energetikos įmonių ir „Hitachi“ poziciją, kad ankstesnės Vyriausybės pradėtą naujos branduolinės jėgainės projektą galima iš esmės pagerinti. Teigiama, jog trys Baltijos šalių įmonės kartu su „Hitachi“ peržiūrėjo projektą ir rado galimybių jį pagerinti, tačiau vis dar lieka atvirų klausimų.
2012 metų spalį patariamajame referendume naujos VAE projektas nesulaukė Lietuvos gyventojų paramos.
Kviečia Latviją pasinaudoti SGD terminalo galimybėmis
Ministras ketvirtadienį taip pakvietė Latviją pasinaudoti Klaipėdoje statomo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumais.
Rygoje ir Inčukalnio dujų saugykloje apsilankęs J. Neverovičius pakvietė Latvijos įmones rezervuoti pajėgumus per išankstinę metinės talpos užsakymo procedūrą arba užsakyti SGD ištisus metus - tai leistų gauti naudos iš sezoninių SGD kainų, panaudojant Inčukalnio saugyklą, pranešė Energetikos ministerija.
Anot ministro, laisva prieiga prie Inčukalnio saugyklos yra svarbi ir Lietuvai, nes rinkos dalyviams ji leistų saugoti dujų atsargas bei efektyviau panaudoti Klaipėdos SGD terminalą.
„Mūsų parama Inčukalnio projektui remiasi prielaidomis, kad šis projektas bus reguliuojamas nediskriminaciniu būdu pagal trečiosios šalies prieigą, taip pat kad toks priėjimas prie dujų laikymo pajėgumų bus sukurtas kuo greičiau ir atitiks ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus. Mes remiame Inčukalnio projektą pagal abipusiškumo principą ir tikimės Latvijos įnašo į dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos statybas bei dujų vamzdynų pajėgumų tarp Klaipėdos ir Kiemėnų išplėtimo projektą“, – pranešime spaudai sakė J.Neverovičius, kuris susitiko su Latvijos ekonomikos ministru Viačeslavu Dombrovskiu.
Lietuva ir Latvija turi bendrų interesų Inčukalnio dujų saugykloje. Lietuvos dujų perdavimo įmonė „Amber Grid“ į saugyklos modernizavimo pirmąjį etapą investuos 6,88 mln. eurų (23,8 mln. litų), o suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Litgas“ saugykloje ketina saugoti dujas, kurias ji importuos per terminalą Klaipėdoje - dėl to „Litgas“ ir „Latvijas gaze“ pernai gruodį pasirašė preliminarios 20 mln. litų vertės sutartį.
„Litgas“ skelbė, jog 2015 metais saugykloje ketinama saugoti iki 100 mln. kubų dujų, o nuo 2017 metų – iki 200 mln. kubų.