„Swedbank“ asmeninių finansų institutas dar pavasarį skelbė, kad maisto krepšelis keturių asmenų šeimai Vilniuje kainuoja 996 Lt. Tai sudaro 288,46 eurus. Vieno asmens šeimai rekomenduojamo maisto krepšelio išlaidos mėnesiui Vilniuje siekia 279,88 Lt arba 81,06 euro.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. vidutinis darbo užmokestis siekė 1 729 Lt (atskaičius mokesčius) arba 500,75 euro. „Sodros” duomenimis, vidutinė pensija – 240,3 euro, vidutinė mėnesinė tėvystės pašalpa – 660,1 euro, motinystės (tėvystės) – 354 eurai. Šių metų balandį nedarbo socialinio draudimo išmoka siekė 155,8 euro.
Primename, jog Lietuvos bankas skaičiuoja, kad dėl euro įvedimo prekių ir paslaugų kainos gali pakilti 0,2-0,3 proc.
Litų nepamirš dar ilgai
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, jei gyventojai nuo naujų metų pirks ir toliau tas pačias prekes, didelio skirtumo įvedus eurą pajusti neturėtų.
„Maisto produktų kainos bus stebimos, tai, manau, prekybininkai turės labai mažai paskatų kainas didinti ar jomis manipuliuoti“, - svarstė ekonomistė.
Vis dėlto J. Varanauskienė pripažino, kad esant mažesnei kainos skaitinei išraiškai kai kurie gyventojai gali susigundyti pirkti prekę, kurios iki šiol sau įsigyti neleido.
„Todėl reikėtų stengtis nieko nekeisti. Kaip jau ir anksčiau, siūlome susirašyti savo išlaidas, jas sekti ir tą patį krepšelį pirkti ir metų pradžioje, - komentavo pašnekovė. - Žinoma, mažesnės kainos efektas yra, bet, manau, aktualesnis jis bus tiems, kurie uždirba vidutines ar didesnes pajamas. Tie žmonės, kurie vargsta su mažomis pajamomis, net nežiūrės į tų prekių, kurių negali sau leisti, pusę“.
Tyrimai rodo, kad vartotojų elgsenai naudingiau, kai gyventojai kuo greičiau pradeda mąstyti nauja valiuta, tačiau tai gali užtrukti ir kelerius metus.
„Labiau reikėtų tai sieti ne su amžiaus grupe, o su tuo, ar žmogus turi patyrimo su eurais. Jauni žmonės daugiau ir dažniau keliauja, tad šiems turėtų būti lengviau, o vyresniam, kuriam euras bus visiškai nauja patirtis, bus sunkiau“, - teigė specialistė.
Siūlo stebėti kainas eurais jau dabar
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė Deimantė Urbonaitė taip pat teigė, kad specialiai gyventojai eurui ruoštis neturėtų, nebent turėtų pasirūpinti, kad didesnės sumos, laikomos grynais, būtų pakeistos į eurus arba iki kitų metų pradžios būtų įneštos į bankų sąskaitas, kur pinigai į eurus bus konvertuojami automatiškai.
„Geriausiai santaupomis grynaisiais pasirūpinti nelaukiant metų pabaigos, kuomet gali susidaryti eilės prie bankomatų ir finansų institucijose, tačiau tai nereiškia, jog pinigus reikia keisti jau dabar. Šiuo metu ši operacija yra mokama, o metų pradžioje valiuta bus keičiama nemokamai“, - patarė specialistė.
D. Urbonaitė teigė, kad įvedus eurą didesnis iššūkis asmeniniams finansams gali būti tai, jog pasikeitus kainų skaitinėms reikšmėms bus sudėtinga lyginti kainas, jas vertinti, nes nebus susiformavę „brangumo“, „pigumo“ kriterijai, sukaupta prekių ir paslaugų kainų „duomenų bazė“.
„Todėl norėtume paraginti jau dabar atkreipti dėmesį į kai kurių prekybininkų skelbiamas kainas eurais, pamažu formuojant kainų vertinimo kriterijus. Taip pat metų pradžioje reikėtų didesnį dėmesį skirti sąskaitų išrašams, ugdant įgūdžius vertinti pasikeitusias pinigų srautų skaitines reikšmes“, - kalbėjo „Swedbank“ atstovė.
D. Urbonaitės teigimu, greitesnis prisitaikymas prie naujos valiutos priklauso nuo to, koks yra valiutos keitimo kursas. Lietuvos atveju vienas euras bus prilygintas 3,4528 Lt.
„Tai nėra patogus skaičius matematinėms operacijoms. Jei skaičiuotuvo po ranka nebus, su nedidele paklaida mintinai skaičiuoti patogiau sumą eurais dauginant iš trijų ir su ta pačia suma, padalinta iš dviejų. Pavyzdžiui, 3 EUR = 3x3 + 3/2 = 9 + 1.5 = 10.5 LTL (pagal oficialų kursą 3 EUR*3.4528 = 10.36 LTL)“, - skaičiavo ekonomistė.
Pagrindinių maisto produktų kainos, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto duomenys (skelbti 2014 m. balandį)
| [TABLE_0] |
Sunkumų patyrė ir po penkerių metų
Euro banknotai ir monetos cirkuliuoti euro zonoje pradėjo 2002 m. Po penkerių metų Europos Komisija išplatino apklausos rezultatus, kur gyventojai prisipažino, kaip jiems sekasi gyventi su euru.
Ataskaitoje rašoma, kad dauguma euro zonos gyventojų per šiuos metus prie naujos valiutos priprato, tačiau kita dalis piliečių vis dar teigė patiriantys sunkumų su euru.
2006 m. skelbta, jog 59 proc. euro zonos gyventojų pripažino, kad euras jiems nesukelia visiškai jokių nepatogumų.
Labiausiai susigyvenę su euru buvo airiai, Liuksemburgo gyventojai bei portugalai, o daugiausia sunkumų turintys buvo italai ir prancūzai.
Europos Komisija taip pat skelbė, kad daugiau moterų nei vyrų teigė patiriančios sunkumų dėl euro. Visiškai jokių sunkumų nepatiriantys teigė 65 proc. vyrų, o moterų – 53 proc.
Įvedus eurą savo pirkimo įpročių nepakeitę teigė daugiau vyrų nei moterų. Apklausa parodė, kad 44 proc. vyrų nematė jokio pasikeitimo savo vartojimo įpročiuose, tarp moterų tokių buvo 38 proc.
36 proc. moterų teigė manančios, kad perka mažiau, nes bijo per daug išleisti, vyrų – 29 proc.
Visus namus pasieks lankstinukai ir holograminė kortelė
Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Metodikos ir kontrolės skyriaus viršininkė Birutė Narkūnienė jau du kartus dalyvavo keičiant pinigus po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.
Įvykių liudininkė teigė, kad valiutų reformos vyko greitai, nors pasirengimui laiko buvo nedaug, tačiau problemų neiškilo – žmonės greitai priprato prie naujų pinigų.
Kaip informuoja Lietuvos bankas, įvairių nominalų talonai į apyvartą buvo išleidžiami palaipsniui nuo 1992 m. gegužės 1 d. Tuomet rugsėjo 16 d. Lito komitetas nusprendė, kad talonai bus tik laikini pinigai. Vienas talonas buvo prilygintas vienam rubliui. Lito komiteto nutarimu 1993 m. birželio 25 d. į apyvartą buvo išleisti litai. Nustatyta, kad 1 Lt buvo lygus 100 talonų.
„Aišku, su litais bus sunkiau atsisveikinti nei su rubliais ar talonais. Bet, manau, per gerą savaitę daugelis žmonių apsipras su grynaisiais eurais. Kai kam gal reikės ir ilgesnio laiko. Bet tai nebus labai sunku. Kad tik pinigų būtų...“ – sakė B. Narkūnienė.
Lietuvos banko teigimu, aktyviausias supažindinimo su grynaisiais pinigais informacinės kampanijos etapas bus 1-2 mėnesiai iki euro įvedimo.
Be socialinės reklamos žiniasklaidos priemonėse į kiekvienus Lietuvos namus ir butus bus išsiųstas lankstinukas, kuriame bus pateikta svarbiausia informacija apie grynuosius eurus ir jų apsaugos priemones.
Prie lankstinuko bus pridėta ir holograminė kortelė, rodanti populiariausias skaitines reikšmes litais ir eurais.
