„Kokia bėda turėtų ištikti žmogų, kad naktį jam reikėtų eiti į lombardą ir įkeisti savo turtą? Jei žmogus turi finansinių problemų, jis ten nueis dieną. Juk naktį jam nereikia nei komunalinių mokesčių sumokėti, nei į ligoninę pinigų nešti ar nusipirkti maisto. Visi puikiai supranta, kokia naktinių lombardų klientūra: vieniems pritrūko pinigų lošiant kazino, kitiems – alkoholiui, tretiems – narkotikams. Dažniausiai naktį čia traukia ką nors nugvelbę vagys, narkomanai, alkoholikai, nes tai vienintelė vieta, kur tokiu metu galima greitai prasimanyti pinigų ir tuoj pat nusipirkti dozę narkotikų arba butelį degtinės“, – komentuodamas savo pateikto projekto esmę sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis.

Pasak jo, uždraudus lombardams dirbti naktimis, sumažėtų nelegaliai įsigytų daiktų realizavimas, dienos metu policija galėtų labiau kontroliuoti šias įstaigas.

Nuo telefonų iki auksinių dantų

Lombardų savininkai tvirtina, kad dažniausiai žmonės atneša įkeisti mobiliuosius telefonus, kompiuterius, fotoaparatus, auksinius papuošalus. Pensininkės ateina užstatyti auksą, kad galėtų pasiskolinti pinigų iki pensijos, jaunimas – iki algos.

Paprastai žmonės skolinasi pinigų 2–3 savaitėms. Dažnai užstatomi sulūžę auskarai, žiedai, sutrūkusios grandinėlės, įvairūs brangiųjų metalų dirbiniai. Vyresnio amžiaus moterys dažniausiai juos išsiperka, kad turėtų garantą kitam mėnesiui. Paprastai jos skolinasi nedaug, 100–500 litų. Kai kurie žmonės bando užstatyti net auksinius dantis, protezus, tačiau ne kiekvienas lombardas juos priima, nes po to paprastai niekas jų nebeateina išsipirkti.

Kiekvieną parą Lietuvoje policija registruoja šimtus mobiliųjų telefonų vagysčių. Lombarde už telefoną duodama iki 30 Lt. Vagys už juos gauna pinigų alkoholiui, narkotikams, azartiniams lošimams, į tokią veiklą įtraukiamas jaunimas, net vaikai. Neretai užstatant vogtą daiktą pateikiami „pasiskolinti“ ar vogti pasai, pasitaiko suklastotų asmens dokumentų arba nusipirktų iš benamių, paimtų net iš mirusiųjų.

Bandė pažaboti – gavo per galvą

Kai kurios savivaldybės, neapsikęsdamos su tokia padėtimi, bandė riboti lombardų darbo laiką, tačiau gavo už tai per galvą. Prieš porą metų Šilutės rajono savivaldybės taryba, užsimojusi sumažinti nusikalstamumą nakties metu, lombardams leido dirbti tik nuo 8 iki 20 val., o ne visą parą, kaip iki tol.

Tuometė finansų ministrė Ingrida Šimonytė pakeitė nuo 1999 m. galiojusias ūkio subjektų, užsiimančių komercine ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, veiklos organizavimo taisykles. Lietuvos prabavimo rūmams buvo leista lombardus registruoti net ir negavus savivaldybės leidimo. Savivaldai uždrausta reguliuoti lombardų darbo laiką. Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje pateikė Šilutės savivaldybei reikalavimą neriboti šių įmonių darbo laiko. Tuo geri norai pažaboti „naktinius investuotojus“ į lombardus ir baigėsi.

Policija pritartų pataisoms

Renatas Požėla
Policija taip pat mano, kad lombardų veiklą naktį reikia drausti.

„Sveikas protas sako, kad tos įstaigos neturėtų dirbti naktimis. Nereikia būti pareigūnu, kad suprastum, jog lombardai yra traukos objektas asmenims, kurie daiktus dažnai būna įgiję neteisėtu būdu – pavogę, ką nors apiplėšę. Kas eis naktį atlikti tokių sandorių, kokie atliekami lombarde? Paprastai, jei žmogui iš tiesų prireikia apsilankyti lombarde, jis tai gali padaryti įprastomis darbo valandomis, o ne naktį“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.

Šiaulių policijos pareigūnų teigimu, mieste nėra nė vieno lombardo, kuriame nebūtų buvę rasta vogtų daiktų. Per mėnesį lombardai patikrinami 2–3 kartus. Maždaug trečdalyje randama vogtų mobiliųjų telefonų, fotoaparatų, juvelyrinių dirbinių, nešiojamųjų kompiuterių, iš automobilių išluptų magnetolų, kitokių daiktų.

Apgauna ir lombardų darbuotojus

Pagal įstatymus, brangakmenius, auksą, žiedus, grandinėles lombarde galima užstatyti iki 19 valandos vakaro, tačiau lombardo savininkai to reikalavimo dažniausiai nepaiso. Toks apribojamas tik padeda jiems numušti atnešto juvelyrinio dirbinio kainą.

Pasitaiko ir sukčių, kurie apgauna netgi lombardų darbuotojus. Prieš kurį laiką policija išaiškino visą būrį apgavikų, kurie atnešdavo įkeisti padirbtų papuošalų. Į Lietuvą atvykę Latvijos piliečiai bandydavo užstatyti juvelyrinius papuošalus, kurių tik dalį sudarydavo auksas.

Lombardų savininkai apie savo naktinį verslą kalba nenoriai, nes didžiuotis čia nelabai yra kuo. Ką nors įkeisti lombarde naktį atvažiuoja ir prasilošusieji kazino, ir pritrūkusieji pinigų naktiniuose klubuose. Ar gerai, kad tokioje situacijoje atsidūrę jie turi galimybę bristi į ją dar giliau?

„Čia jų reikalas. Jei neatvažiuos pas mus, ras, kur kitur pasiskolinti. Taksistui savo daiktus parduos, ir viskas“, – sakė vieno lombardo savininkas.

Kitaip tariant, klientų moralė ir jų elgesys čia niekam nerūpi. Verslas yra verslas. Ne vienas visą parą dirbančio lombardo savininkas bandė tikinti, kad politikai neturėtų kištis į jų verslą. Net ir į tokį, kuris skatina nusikalstamumą ir vagystes.

Daugelis lombardų savininkų visgi pripažįsta – vogtų daiktų užstatoma ne taip retai, nes ne visuomet galima (ir norima) iš karto nustatyti: atnešė jį vagis ar bėdos prispaustas žmogus, ant kaktos juk neparašyta. Būna, kad atvažiuoja policija ir konfiskuoja tuos daiktus, lombardas patiria nuostolių. Bet, anot vieno lombardo savininko, nenorėjusio viešai skelbti savo pavardės, kas nerizikuoja, tas negeria šampano.

Pataisą svarstys Seimas

Šiuo metu R. Žemaitaičio pateiktai įstatymo pataisai, kuri apribotų lombardų darbą nuo 8 iki 19 val., po pateikimo Seime pritarta. Pataisą dar svarstys Seimo Teisės ir teisėsaugos komitetas.

„Bandysiu daryti viską, kad projektas būtų įrašytas į rudens sesijos plenarinių posėdžių darbotvarkę. Gyventojai skundžiasi, kad ten, kur yra įsikūrę lombardai, pavyzdžiui, gyvenamuosiuose namuose, naktimis šlaistosi visokiausio plauko asocialūs asmenys – vagys, narkomanai, todėl toliau taikstytis su tokia padėtimi negalima“, – sakė parlamentaras.

Pasak R. Žemaitaičio, problemą dėl neribojamo lombardų darbo laiko ne kartą yra akcentavę ir pareigūnai, ir savivaldybių vadovai, gyventojai. Parlamentaro nuomone, nustačius ribotą lombardų darbo laiką, kartu bus užkertamas kelias nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimui lombarduose, o policijos pareigūnai turės daugiau realių galimybių išaiškinti nusikalstamos veikos subjektus, jų įvykdytas nusikalstamas veikas.

Eimantas Mitkus
Lietuvos prabavimo rūmų direktorius Eimantas Mitkus pritaria pateiktai įstatymo pataisai.

"Lombardai – tikrai ne pirmo būtinumo įstaiga, kuri turėtų dirbti naktį. Ar būtinai tamsiuoju paros metu reikia nešti į lombardą užstatyti juvelyrinius gaminius? Tai galima padaryti ir dieną, jei tie daiktai nėra iš kur nors pavogti. Lombardai gali dirbti normaliomis darbo valandomis, kaip ir kitos finansų kredito ar prekybos įstaigos. Mes registruojame įstaigas, kurios užsiima veikla, susijusia su tauriaisiais metalais, kontroliuojame jas, tikriname, ar jos laikosi nustatytos tvarkos, ar pačios nesuperka užstatų, ar tvarkingai pildo dokumentus, ar nurodo atnešusiojo juvelyrinį gaminį asmens vardą, pavardę, gimimo metus, adresą, kitus reikalingus rekvizitus, kurie padėtų apsisaugoti nuo vogtų daiktų priėmimo. Už pažeistas taisykles lombardų savininkai yra baudžiami baudomis, kurios gali siekti iki 2 tūkst. Lt. Pavyzdžiui, svarstėme atskleistus pažeidimus viename Kėdainių lombarde. Pastebėjome, kad ten nebuvo rašomos atnešusiųjų užstatyti tauriuosius metalus pavardės, nežinia, kas ir iš kur juos įkeitė. Nenurodyta, kokia tų brangiųjų metalų praba, rasta ir kitokių pažeidimų", - sako jis.

Prabavimo rūmai per metus patikrina apie 15 proc. lombardų.

"Jų kasmet vis daugėja. 2011 m. buvo 232, pernai – 247, šiemet – jau 270. Lombardai yra viena rizikingiausių verslo sričių, kur sunku išvengti įvairių pagundų pažeisti nustatytą tvarką, ypač naktimis, kai beveik jokios kontrolės nebūna", - mano jis.