„Esu mergina iš Kauno, o merginos iš Kauno mėgsta prabangius automobilius, – juokiasi Agnė ir atsako į klausimą, kodėl persėdo į prabangų „Maserati“. – Aš galbūt skiriuos tik tuo, kad įrodžiau, jog man nereikia nei turtingo diedo, nei abejotinų užsiėmimų, kad galėčiau pati jį nusipirkti. Dirbi ir gali jį užsidirbti“.

– Esi mama, žmona, verslininkė, turi dar daug visokių užsiėmimų. Gali išduoti paslaptį, kaip viską spėji?

– Spaudžiu gazą. Tiesiog tu neatsikalbinėji ir žinai, kad jei šiandien nepadarei to, į rytojų neperkelsi. Ir darbus atidėjinėji tik tuomet, kai aplinkybės yra itin nepalankios, pavyzdžiui, vaiko ligos atveju. Viskas vyksta asmeninio gyvenimo sąskaita. Aš pati pasirinkau tokį gyvenimą ir karjera yra toks dalykas, kad negali pasirinkti tik kažkokių gabaliukų. Tai gal ateis koks momentas „X“, kuris ateis ir to nebesinorės daryti.

– Žinoma jau esi 15 metų. Ar kada to gailėjaisi?

– Ne, turbūt nebuvo, nes aš tokia asmenybė. Kas iš to, kad gailėsies? Ar tai kažką keis? Gailėtis praeities yra visiška beprasmybė. Gali pergalvoti praeitį, kažko pasimokyti. Stengiuosi visomis prasmėmis gyventi maksimaliai normaliai, nedarau kulto iš to žinomumo, pati nuo savęs nesvaigstu. Žinomumas yra toks pat įdirbis, tai yra specialybės dalis. Žinomumas nei labai padeda, nei labai trukdo.

Pavyzdžiui aš, būdama garsi Lietuvoje, vis dar turiu dirbti stiliste. Aišku, visiems šis darbas atrodo labai geras, nes visi mato tuos bepročius apsimetėlius stilistus, kurie rodo savo šiknas ir eina į vakarėlius. Ir jiems atrodo, kad stilistų darbas ir yra vaikščiot po vakarėlius, bet nieko panašaus. Ką tik grįžome iš komandiruotės, kur per tris dienas nuėjau beveik 40 kilometrų ir skauda rankas nuo pakabų nešiojimo.

Agnė Jagelavičiūtė

– Daugeliui pramogų pasaulis atrodo blizgantis ir gražus. Koks jis iš tiesų?

– Manau, kad Lietuvos pramogų pasaulis visiems atrodo kaip didžiulis ubagynas. Ir tuose vakarėliuose niekas iš tiesų nevalgo. Bet nusifotografuoti prie sienelės tai yra būdastapti žinomesniu, nors nežinau, kokia iš to nauda.

– Pramogų pasaulyje įmanoma nuoširdi draugystė?

– Man tai nerūpi. Aš turiu draugų, negalvoju, ar jie iš pramogų pasaulio, ar ne. Išvis niekada nebuvau apie tai susimąsčius. Neplakiau šių visų dalykų ir niekuomet nenorėjau, kad tos visokios vištos mane mėgtų, man nereikia, kad apie mane kalbėtų gerai, man nieko iš jų nereikia. Mano draugai yra mano draugai, kai kurie yra žinomi, bet aš niekada to klausimo sau neuždaviau. Su draugais būdama niekada negalvojau, kokia aš žinoma.

- Skaitytojai klausia, kodėl tu uždarbiauji iš savo vaiko? Čia turima galvoje feisbukas, kur pasirodo reklaminiai postai, kuriuose yra ir tavo sūnus Leonas.

- Leonas nedirba, tuo momentu jis žaidžia, kai aš jį fotografuoju. Žmonės labai mėgsta atsisakyti dalykų, kurių jiems niekada nesiūlė. Paprasčiausiai tu nededi savo vaiko reklamų į feisbuką, nes tau to niekas nesiūlė. Mano vaikas labai fainas, labai gražus ir mes taip žaidžiam. O kadangi mums už tai dar ir moka, tai yra toks malonumas!

Agnė Jagelavičiūtė ir Gintarė Urnikienė

- Kalbant apie feisbuką, tau nuolat komentatoriai priekaištauja dėl keiksmažodžių ir sako, kad rodai blogą pavyzdį. Neatsibodo dar tai girdėti?

- Čia toks klasikinis klausimas, norint įkąsti. O kodėl mes kalbame iškart apie keiksmus ir blogą įvaizdį? Kodėl nekalbame apie mano gerus darbus, kai feisbuke padedu surinkti pinigų vaikų gydymui ar panašiai. Taip pat jaunoms moterims rodau pavyzdį, kad nebūtina dirbti eskorte ir skraidyti po abejotinus Dubajus. Aš nuolat pabrėžiu, kad nenorėčiau, kad mane feisbuke sektų nepilnamečiai.

Bet man būtų įdomu padaryti socialinį eksperimentą. Susitikime gatvėje, tegu mus filmuoja DELFI, aš jums trenksiu dešimt kartų per veidą, tada jus apspjausiu, apvemsiu, tada įžeisiu jūsų vyrą, vaiką, mamą, o tada pažiūrėsime, kaip jūs socialiai taktiškai toliau su manimi bendrausite.

Žmonės kažkodėl neįvertina tų dalykų. Mane seka 160 tūkstančių tikrų gyvų žmonių. Tarp jų yra ir ligotų, ir nenormalių, ir šiaip piktų, bjaurių žmonių. Tai jūs matote mano reakciją į tų 160 tūkstančių žmonių komentarus jau ne vienerius metus. Juk aš esu gyva.

Ir mano nuomone, didžiausia vertybė žmoguje yra sugebėjimas neapsimetinėti.

Apie šukuosenas, stiliaus bei gramatikos klaidas, per kraštus trykštančią energiją, žalingus įpročius ir kitus skaitytojams rūpimus klausimus - pasivažinėjimuose DELFI TV reportaže:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (522)