Sofio demonstruos vieną iš Paulos Poderytės naujausios kolekcijos suknelių. Vestuvine suknele pasipuošianti S. Gelašvili-Niūniavė tikino, kad labiau jaudinasi ne dėl to, kad vėl vilkės nuotakos suknelę, o dėl to, kad teks žengti podiumu, nes tai bus pirmas kartas.
Pačios Sofio vestuvinė suknelė buvo itin puošni ir siekianti žemę. Ji atvira – suknelė nebuvo itin patogi. „Iš pradžių, kai matavausi, atrodė vienaip, bet kai reikėjo su ja išbūti visą dieną, – šyptelėjo pašnekovė. – Po oficialios ceremonijos persirengiau kita suknele.“
Ji ir kitoms nuotakoms pataria, kad, besirinkdamos vestuvinį apdarą, atsižvelgtų į patogumą. „Suknelė neturėtų būti per ilga, o jei norisi ilgos, ji turėtų kažkaip susisegti, transformuotis, – patarimus dalijo Sofio. – Be to, svarbu, kad su suknele kiekviena labai gerai jaustųsi, tad reiktų besimatuojant su ja kažkiek pabūti, ją pajausti.“
Anot Sofio, nepaisant to, jog suknelė nepasižymėjo patogumu, net ir antrą kartą rinktųsi tokią pačią. „Ji buvo būtent tokia, kokios norėjau, pirmoji, kurią pasimatavau, – DELFI pasakojo Sofio. – Visada žinojau, kad noriu ilgos ir sluoksniuotos. Ir nors po jos pasimatavau dar kelias, vis tiek pasirinkau pirmąją. Suknelės paieškos ilgai netruko.“
Suknelės kainos Sofio neatskleidė, tačiau prasitarė, kad jai netaupė, o šiuo metu galvoja, kaip galėtų bent dalį pinigų susigrąžinti. „Sumokėjome nemažai pinigų, tad galvoju ją nuomoti, – atskleidė verslininkė pridurdama, kad neketina jos saugoti būsimoms atžaloms. – Kol bus dukra, bus kitos mados.“
Beje, jos mama santuokos metu nevilkėjo vestuvinės suknelės. Jos nevilkėjo ir pati Sofio, kai pirmą kartą tuokėsi Gruzijoje. „Vilkėjau tiesiog vasarinę suknelę, – kalbėjo pašnekovė. – Provoslavų tokios tradicijos, kad išėjus vienam šeimos nariui, yra palanku į šeimą ateiti kitam. Būtent todėl mūsų pirmoji santuoka įvyko netikėtai, kitą dieną po močiutės laidotuvių, kai viešėjome Gruzijoje. Tuo metu, kai tuokėmės, jau buvo suplanavę vestuves ir Lietuvoje, tad neatšaukėme jų, palikome tai kaip šventę.“
