Matot, praeitą savaitę grįžau iš „ten“, kur norėčiau, kad mano vaikai užaugtų. Ir „ten“ ne valstybė ar miestas, ne žemynas ar religija – „ten“ yra susibūrimas žmonių, kurių vertybės sutampa ir visi tiki, kad mes patys esame geresni už visuomenę, kad galima ją transformuoti. Realybė yra veiksmas, o ne duotybė. „Truth is an act, not a fact“. Žodžiu – pasidaryk pats.

Kai pasakysiu, kad „ten“ buvo Europinis „Burning Man“ lyderių suvažiavimas, Jūs manęs klausit, kaip kažkokie neformalūs hipiai, narkomanai ir tūsovčikai, kurie siautėja Nevados dykumoje, gali mums padėti. Atsakysiu. Maroziškumas yra gydoma būsena. Politikai, filosofai, akademikai ir žurnalistai daug kalba ir tyrinėja, bet šie žmonės specializuojasi transformaciniais potyriais – moka sukurti alternatyvias, nors ir laikinas. Po tos realybės sugrįžti pasikeitęs.

Patinka man alternatyvios gyvensenos festivaliai – utopiniai visuomeniniai reiškiniai, kur žmonės laikosi kitų taisyklių ir gyvena radikaliai pagal visai kitokius bendravimo standartus. Kur pats dažnai jautiesi runkelių runkelis – žemiausiu žmogaus evoliucijos laipteliu – kai palygini save su žmonėmis, kurie formuoja realybes gyvendami vertybėmis, o ne pasiduodami ciniškumui su visokiais „yra kaip yra“, ar „mes gi tiesiog tokie esame“.

Jaučiu pareigą apie tai papasakoti ir pasidalinti ne dėl to, kad norėčiau daugiau lietuvių jose matyti, o dėl to, kad yra daug žmonių kuriems reikia susigrąžinti pasitikėjimą žmonėmis ir žmonija. Reikia duoti žinoti, kad kažkas formuoja ir pamažu eksperimentuoja su žmonijos ateities vizija – ji kitokia, negu įsivaizduojam, ji ateiviškai keista, bet labai saldi.

Jeigu Jūs pamatytumėt vienaragį, geležinį vilką ar undinę, Jūsų pirma reakcija būtų entuziastingai tuo pasidalinti su draugais. Praėjus kelioms sekundėms, ko gero, persigalvotume žinodami, kad galite mirtinai sužaloti savo solidžią reputaciją.

Kadangi esu menininkas-visuomenininkas ir nepagydomas idealistas, mano reputacija atspari tokiems dalykams. Galiu garsiai teigti, kad vyksta „happening'ai“, masiniai renginiai (dešimčiai tūkstančių visame pasaulyje), kur veikia savanoryste pagrįsti kolektyvai, visiškai horizontalios organizacijos, tvarka be taisyklių, saugumas be apsaugos, lyderystė be lyderio ir atsakomybė be atsakingų institucijų.

Tai erdvės, kur žmogus ir kūrybiškumas yra pirmoje vietoje, o vertybės aukščiau už pinigus.

Mano apsilanykmai „Rainbow gathering“ ir „Burning man“ renginiuose visi buvo stebuklingi – kiekvieną kartą gaunu vienaragį pačiupinėti ir įsitikinti, kad jis tikras. Gaunu ant jo pajodinėti ir pajusti, kad jis tvarus ir tvirtas.

Praietą savaitę pakilau dar vienu laipteliu bendruomeninių stebuklų srityje. Buvau pakviestas į „Burning Man European Leaderhip summit“. Tarkime, tai vienaragių suvažiavimas, kuriame teko pabendrauti su įvairiausiais keistuoliais ir įsitikinti, kad jie ne šiaip pakvaišėliai, o neįtikėtinai sumanūs žmonės, kurie dirba geriausiuose universitetuose, yra profesoriai, Holivudo filmų režisieriai, stambių įmonių vadovai ir pan. Šie vienaragiai nori būti tavo draugai ir kartu su tavimi dalyvauti visuomenės alchemijos eksperimentuose, išbandyti savo tikėjimo galią ir užkariauti pasaulį gėriu. Tu esi jų brolis ir jie tave šiltai apkabina, nes, pasirodo, tu pats tiki. Esi savas ne už tai, kas esi, o už tai, kuo gyveni.

Būdamas su jais pats pradedi galvoti, kad ir tu pats gali būti vienaragis, atversiantis fantastiškos utopijos vartus ir pasodinti kitokio mąstymo sėklas savo kasdienybėje.

Pastaruoju metu rezonansinės bylos ir šiurpūs įvykiai priverčia kritiškai pažvelgti į save ir savus. Viešos diskusijos ir nuomonių proveržiai kartais verčia labiau pasibaisėti, negu patys įvykiai.

Visi sau užduodam klausimą, kas yra (ar galėtų būti) mūsų tauta, valstybė, šalis, regionas, miestas. Ką AŠ galiu dėl jo padaryti.

Politikai patyrinės, formuos iniciatyvines grupes ir ieškos, kam primesti kaltę. Žurnalistai bandys nešališkai informuoti, tačiau pasiduos sensacionalizmui dėmesio labui. Akademikai sau protingai pašnibždės daugeliams nesuprantama kalba. Kai kas beviltiškai spiegs „reikia pradėti nuo savęs“, nežinodami nei ką tai reiškia, nei nuo ko pradėti.

Gal atėjo metas pasiklausyti patirties tų, kurie mažiau kalba, tačiau supranta, kaip žmonės transformuojasi, kurdami utopijas, burdamiesi į vertybių pagrįstas bendruomenes? Yra, kas keletą dešimtmečių rengia, daro, eksperimentuoja žinodami, kad geroje bendruomenėje tampi geresniu žmogumi. Tapdamas geresniu žmogumi, gerini savo bendruomenę. Tai išmokti nėra sudėtinga, bet tos išminties nepasigausi iš vadovėlio – turi tai patirti.

Jeigu 10 dievo įsakymų yra supaprastintas moralės kelrodis, 10 „Burning man“ principų yra visuomeninės inžinerijos pradžiamokslis.

Jais vadovaujamasi rengiant renginius, įgyvendinant sumanymus ir formuojant bendruomenes. Kiekvienas įvykis yra įrodymas dalyviams, kad MES galime bendromis jėgomis sukurti kažką geresnio SAU ir SAVIEMS, SAVO pastangomis – PATYS sprendžiame ir PATYS esame atsakingi už savo likimus ir tai, ką turime šią minutę.

Tai ne ezoterika, religija, sekta, socializmas ar kažkoks kitas -izmas – tai tiesiog paprastas suvokimas, kad viskas prasideda nuo mūsų pačių – pradžioje padirbi su „aš“, tada formuojam „mes“, o po to kartu tampam „tai“.

Vienas iš pagrindinių „Burning Man“ organizacijos tikslų yra paskleisti tuos principus po pasaulį. Dabar aš juos pristatau Jums ir trumpai paaiškinsiu, ką jie reiškia ir ko mūsų visuomenė gali iš jų išmokti.

1. VISAPUSIŠKAS ĮTRAUKIMAS: kiekvienas gali tapti bendruomenės dalimi. Nėra išankstinių sąlygų, apribojimų ar preferencijų, suteikiančių išlygų mėgautis įvykiu.

Kiekvienas gali tapti sukurto gėrio dalimi. Jeigu kalbame apie Lietuvos valstybę, savo miestą ar mikroregioną, reikia galvoti apie visų (nepaisant kokie JIE bebūtų) įtraukimą. Lietuviai, rusai, lenkai, romai, žydai, katalikai, musulmonai, raganiai, eruditai, homoseksualai, miestiečiai, beskoniai, VISI gali patirti tai ir yra kviečiami mėgautis.

Siekiama aktyviai naikinti kategorijas MES ir JIE. Nekuriame bendruomenės su intencija palikti kai kuriuos žmones nuošaylyje – darome sau, saviems, dėl visų.

2. DOVANOJIMAS: duoti yra šventa. Dovana yra besąlygiška. Duodama kitiems, kaip duotum sau ar saviems – nesitikėdamas grąžos. Kai išmokstame imti ir duoti kitiems taip, kaip sau, atsiranda balansas. Jeigu žmonės vogtų galvodami, kad vagia iš savęs ir kad darydami gerą darbą kitiems, daro gerą darbą sau, antikorupcinės tarnybos darbuotojai darbo dienas stumdytų prie „Solitaire“ ar feisbuke.

3. DECOMMODIFICATION (NESUPREKINIMAS): vengti komercializavimo ir mažinti vartotojiškumą. Daryti, gaminti, duoti, dalinti ne tam, kad uždirbtum, o su aukštesne intencija.

Šitas punktas yra sudėtingas, nes gyventi, vystyti veiklą ar gaminti kažką visai be pinigų yra praktiškai neįmanoma, tačiau reikia jų svarbą sumažinti. Reikia pripažinti, kad mūsų visuomenėje trūksta balanso. Kai pinigai tampa tikslu, mūsų vertybės bei poelgiai išsikraipo ir taip kompromituojame savo žmogiškumą.

4. RADIKALUS SAVARANKIŠKUMAS: pats esi atsakingas už save. Niekas neprivalo tavęs prižiūrėti ar išspręsti tavo problemas. Čia ne kažkoks socializmas. Žmonės dalinasi gėriu, bet niekas neprivalo tau nieko suteikti.

Sovietizacija paliko gilius randus Lietuvoje. Žmonės pas mus dažnai galvoja, kad kažkas kitas turi spręsti jų problemas. Žmonės dažnai painioja solidarumo, dosnumo ir empatijos sąvokas.

Visų pirma, turi už save atsakyti, kad galėtum padėti kitiems. Tada, jei nuspręsi būti dosnus, tai padarysi savo noru o ne dėl to, kad kažkas privertė.

5. RADIKALI SAVIRAIŠKA: būsi laimingas tik tada, kai būsi savimi. O išmokti būti savimi nėra lengva. Su plunksnomis ar geopardiniu kailiuku. Kiekvienas iš mūsų turi kūrybiškąją pusę, kurią privalom išlaisvinti, kad suprastumėm, kas mes iš tikro esame.

Tai reikškia – taip pat leisti kitiems būti savimi, nesvarbu, kokie jie bebūtų – beskoniai, kurie klausosi prastos muzikos, rengiasi keistai ir pan.

6. BENDROS PASTANGOS: čia nieko nepasidaro savaime, o tikri stebuklai daromi bendromis jėgomis. Bendradarbiavimas yra raktas padaryti tai, ko nesugebame padaryti vieni. Įkvėpti kitus tikėti, daryti kartu yra menas, kuris turi didžiausia poveikį.

Lietuvoje turėtume daugiau praktikuoti „vienybę“, o ne tik apie ją staugiančiais balsais kliedėti per krepšinio varžybas.

7. PILIETINIS ATSAKINGUMAS: kiekvienas yra atsakingas prieš kitus už savo veiksmus. Viskas. Teismas nesuteikia teisybės ir įstatymai nepadaro tavęs doru.

Pats privalai sąmoningai mąstyti apie savo veiksmų poveikį kitiems ir atsakyti jiems už savo nesąmones. Lietuvoje naglumas yra vertybė – sugebėjimas pasiimti daugiau sau, nesumokėti tam, aptvarkyti tą, smurtu primesti savo valią kitiems.

Santvarka, kurioje kiekvienas gyvena individualiai ir privalo reikalauti pats to paties iš kitų, o ne tikėtis, kad valstybės instancijos čia viską sureguliuos.

8. PĖDSAKŲ NEPALIKIMAS: gamtoje nebūna šiukšlių – tiesiog yra daiktai ne savo vietoje. Mes esame šios srities ekspertai. Kai plastmasė, pūvanti biomasė, išmatos ar skarda neatlieka funkcijos ir netarnauja tikslui, ji yra ne savo vietoje. Atlieka yra galima žaliava, kuriai privalome padėti pasiekti savo pilną potencialą.

9. DALYVAVIMAS: asmeniniai ir visuomeniniai pokyčiai gali įvykti tiktai jeigu mes būsime jų dalimi. Esame tai, ką darome. Mūsų veiksmai kalba garsiau už mūsų šnekas. Stebėtojo galia ir potyriai yra riboti. Tiktai aktyvus dalyvis gali daryti įtaką savo realybei. „Tiesa yra veiksmas o ne esybė“ (Truth is an act, not a fact).

10. IMMEDIACY (betarpiškumas): idėja negali pakeisti potyrį. Suprasti ne tas pats kas jausti. Privalome gyventi dabar ir suvokti, kad mes čia gyvename. Siekiama nugriauti barjerus, kurie atskiria mūsų esmę nuo aplinkos, nuo gamtos, nuo kitų žmonių realybių. Tik būdami čia ir dabar visomis prasmėmis galime patirti radikalius pokyčius.

Gal pastebėjote, kad kai kurie principai atrodo prieštaraujantys vieni kitiems – taip yra tik dėl to, kad bendruomenėje turi būti pusiausvyra. Dosnumas turi būti balansuojamas savarankiškumu, saviraiška turi būti varžoma poveikiu aplinkai bei kitiems.

Bet, kaip ir minėjau, šie principai yra tik tušti žodžiai, kol neatsirandi tarp tūkstantinės minios, kuri jais gyvena. Idėjos, virtusios įpročiu, lengviau išmokti ir tai įsisavinti.

Čia kaip su instrukcija prietaisui, kurio vis tiek neskaitysi, nes kai paimsi jį į rankas, viskas ir taip taps aišku.

„Burning Man“ renginiuose niekas nešiukšlina, nėra šiukšliadėžių, o tą įsikali į pasąmonę tuomet, kai matai, kad kiekvienas rūkorius nešioja su savimi tarą su visomis nuorūkomis. Dosnumą supranti, kai kažkas tau duoda.

Radikaliausia tiesa, kurią išgirdau suvažiavimo metu yra ta, kad dabartinis politinis krachas, kuris siautėja po visą pasaulį, nėra politinio pobūdžio. Tikra problema yra gilesnė. Krizė turi politinę ir visuomeninę išraišką, bet jos šaltinis glūdi kitur – mumyse.

Kaip vėžys turi įvairiausių požymių, kuriuos galime bandyti numalšinti vaistais, o mes žiūrime į išorę ir ieškome atsakymų, nesuvokdami tikros patalogijos. Dabartinė isterija yra masinė mūsų asmeninių baimių, ego sutrikimų, kompleksų, bei emocinių traumų išraiška.

Pagrindinė prielaida sveikai ekonomikai pagrįsta racionalių dalyvių racionalia elgsena. Funkcionalios demokratijos pagrindas yra sąmoningai balsuojantis elektoratas. Vėžys yra masinis individualių ląstelių sutrikimas. Negalim tikėtis didelių pokyčių pasaulyje, kol nesigydysime patys ir kol nepadėsime gydytis kitiems.

Tai va, šįkart aš būsiu tas kvailys, kuris garsiai spiegs „Pradėkime nuo savęs“. Vienintelis skirtumas yra tas, kad šįsyk aš tai sakau, nes man parodė kelią būrys reiverių ant vienaragio kupros.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (105)