Planus sujaukė pasikeitę orai
2012 m. J.Bernotas tapo pirmuoju Lietuvos burlentininku, iškovojusiu teisę šaliai atstovauti olimpinėse žaidynėse. Londono olimpiadoje jis iškovojo 12-ąją vietą. Šiemet antrosiose savo olimpinėse žaidynėse burlenčių RS:X klasės varžybose J.Bernotas tarp 36 dalyvių užėmė 26-ąją vietą. Šis rezultatas sportininko nepradžiugino.
Juozas į Braziliją išvyko likus 2 savaitėms iki varžybų, norėdamas susipažinti su buriavimo sąlygomis. Deja, tiek laiko buvo per mažai.
„Rezultatą paveikė oro sąlygos. Brazilijoje jos buvo ypač nepalankiausios. Kiti sportininkai į Braziliją atvyko prieš pusmetį, kai kurie ten treniravosi net metus, todėl priprato prie sąlygų.
Viskas – srovės, bangos, vėjas – buvo kitaip. Srovės vis keitėsi, kai kur jų visai nebuvo. Nespėjome visko pažinti. Man palankiausias yra arba labai silpnas, arba labai stiprus vėjas. Toks pūtė ir per treniruotes, maniau, kad viskas bus gerai. Tada viskas pasikeitė ir nepavyko pasirodyti gerai“, – prisiminė Juozas.
Nusiteikęs mažinti svorį
Anot jo, varžybų lyderiai buvo labiau prisitaikę prie sąlygų. „Minėtomis sąlygomis aš svėriau per daug. Prieš olimpiadą svoris siekė 79 kg, bet pasikeitus oro sąlygoms tapo aišku, kad lengvesni sportininkai turės pranašumą. Optimalus svoris buvo 73 kg ir mažiau. Keli kilogramai burlenčių sporte gali daug lemti“, – teigė Juozas.
Jis prieš varžybas kontroliuoja svorį. „Paprastai sveriu apie 83 kg, paskui numetu iki 79–80 kg. Ruošiantis Tokijo olimpiadai reikės numesti kuo daugiau svorio.
Derinu mitybą, atsisakau riebaus maisto, skaičiuoju kalorijas. Prieš varžybas labiausiai mėgstu makaronus, tai – lengvai ir greitai įsisavinamas maistas. Sunkesnis maistas ant vandens lipa atgal“, – juokėsi Juozas.
Kaunietis sportuoja jau 20 metų. „Mano tėvas buriavo, todėl ir mane atvedė į buriavimo mokyklą. Iš pradžių nepatiko buriuoti vaikiškais „Optimist“ laivais. Norėjau ko nors greitesnio ir ekstremalesnio. Kai pradėjau plaukti burlente, patiko“, – pasakojo Juozas.
Pietiečiai turi pranašumą
Juozas įprastai treniruojasi 4–5 kartus per savaitę. Lietuvoje treniruotis galima nuo balandžio pabaigos iki lapkričio. „Kitu metų laiku treniruojamės baseine, sporto salėse, kur daug dėmesio skiriama bendram fiziniam pasiruošimui, arba važiuojame į užsienį, pavyzdžiui, Ispaniją.
Šiltų šalių sportininkai visada turi pranašumą, nes vandenyje gali treniruotis visus metus. Jei mėnesį praleidi be vandens, nukenčia forma. Išnaudojame turimas galimybes. Tarp burlentininkų yra daug sportininkų ir iš kitų šalių – Lenkijos, Norvegijos“, – sakė sportininkas. Pasak jo, pasaulio lyderiai yra Lenkijos, Olandijos, Anglijos ir Prancūzijos burlentininkai.
Svaigulys ant ledo
Tarptautinės buriavimo federacijos reitinge 2015 m. birželį kaunietis buvo pasiekęs net 5-ąją vietą. „Reintingai skaičiuojami pagal varžybų rezultatus. 2014-aisiais Europos čempionate užėmiau 15-ąją vietą, laimėjau pasaulio taurės etapą Australijoje. Reitingas tapo svarbus pastaraisiais metais, norint patekti į pasaulio taurės etapus“, – aiškino sportininkas.
Rugpjūčio pabaigoje Kuršių mariose vyko burlenčių ir jėgos aitvarų „Formulės“ varžybos. Burlenčių „Formulės“ klasėje J.Bernotas apgynė pernai iškovotą tos pačios burlenčių klasės čempiono titulą. Į šį čempionatą J.Bernotas atvyko tiesiai iš Brazilijos po bemiegės nakties, net nespėjęs apsiprasti su 6 val. skirtumu.
Kaunietis mėgsta važinėti ir ledrogėmis. 2007 m. jis pasiekė 73 km/val. buriavimo greitį ant ledo. Keletą metų tai buvo Lietuvos rekordas.
„Tai buvo labai seniai. Prieš 2 metus ant Kauno marių ledo važiavau daugiau nei 90 km/val. greičiu. Baisu, bet labai smagu. Lekiant tokiu greičiu viskas aplink nutyla, triukšmo nebesigirdi. Šį jausmą sunku apibūdinti“, – pasakojo Juozas.
Ledrogės sudarytos iš burlentės burės ir specialių rogių su pačiūžomis. Ji valdoma panašiai kaip burlentė.
„Tokį greitį pasiekti galima ir ant vandens, bet ant ledo su pačiūžomis jaučiamas mažesnis pasipriešinimas. Su burlentėmis per varžybas dažniausiai pasiekiame iki 60 km/val. greitį. Burlenčių buriavimo varžybose laimi tas, kuris atplaukia greičiau, bet tikslas nėra didžiausias greitis. Plaukiame prieš vėją, pavėjui, mūsų tikslas turėti ir optimalų kampą, ir greitį. Maksimalų greitį pasiekiame, kai pučia šoninis vėjas“, – pasakojo J.Bernotas.
Už pažintį dėkingas draugui
Juozas kalbėdamas vis sukiojo vestuvinį žiedą. „Taip, dar nepripratau“, – juokėsi jis. Prieš 4 metus, grįžęs iš Londono olimpinių žaidynių, buriuotojas mylimajai, jogos instruktorei, kineziterapeutei Gilijai Raudonikytei pažadėjo – vestuves atšoks po Rio de Žaneiro olimpiados.
„Žinojau, kad po Londono olimpiados neturėsiu daug laiko, reikėjo ruoštis Rio žaidynėms. Nusprendėme, kad tuoksimės po olimpiados. Išlaukėme 4 metus, jie labai greitai prabėgo“, – šypsojosi Juozas.
Su būsimąja žmona jį supažindino geriausias draugas Darius, sportavęs su Juozu. „Mes su juo važiavome iš pajūrio, jis susirašinėjo su Gilija telefonu, vėliau sėdo už vairo, o aš tęsiau susirašinėjimą. Paskui Darius mus supažindino, po truputį pradėjome bendrauti, vėliau kartu mokėmės Lietuvos sporto universitete“, – apie draugystės pradžią kalbėjo Juozas.
Beje, poros vestuvėse buvo matyti daug „Ford Escort“ automobilių, nes Juozas yra šių automobilių klubo prezidentas.
Atostogavo Sicilijoje
Pora povestuvinei kelionei pasirinko Siciliją. Prieš kelerius metus Juozas dalyvavo Europos čempionate Sicilijoje, Mondelo miestelyje. „Norėjau ten grįžti, nes tada neturėjau laiko pakeliauti. Planavau ten vėl nuvažiuoti, nes mačiau, kad yra gražių lankytinų vietų“, – sakė sportininkas.
Kauniečiai atostogavo aktyviai, apvažiavo visą salą. „Tai – nuostabi vieta. Daug pamatėme, ilsėjomės ne tik paplūdimyje ir prie baseino. Nuvažiavome į kalnus, prie Etnos ugnikalnio, jis dabar ramus. Tada buvo rūkas, apsiniaukę, bet tai vis tiek paliko didelį įspūdį.
Ar matėme mafiją? Taip. Pravažiavome pro Korleonės miestelį (juokiasi). Senas, gražus miestelis. Žmonės ten gyvena kaip ir visur.
Pastebėjome ir dalykų, kurie nepatiko. Matėme daug šiukšlių kalnų. Nežinau, gal atliekų išvežėjai tebestreikuoja, kaip ir prieš kelerius metus. Galbūt šiukšlių krūvos jau naujos, bet jų daug.
Stengėmės į tai nekreipti dėmesio ir mėgautis atostogomis. Sicilija – gera vieta medaus mėnesiui: ten galima ir daug pamatyti, ir pailsėti“, – sakė Juozas.
Tiki prietarais
Buriuotojai turi įvairių prietarų. Vienas jų – netarti vėjo vardo be reikalo, apie vėją garsiai nekalbėti ir niekada neaptarinėti vėjo prognozių.
Juozas prisipažino, kad taip pat laikosi šių prietarų. „Linkime vienas kitam gero vėjo, bet būdami prie jūros neaptarinėjame orų prognozių. Jei matau, kad artėja frontas, sakau draugui: „Pasižiūrėk prognozę, bet apie tai nešnekėk, kad neišbaidytume“, – pasakojo kaunietis.
Sezonas baigėsi. „Ką veikiu, kai neplaukiu? Dažniausiai plaukiu. Dabar jau galvoju apie Tokijo olimpiadą. Laiko nėra daug. Jau 2018 m. prasidės atrankos varžybos. Negailėsiu jėgų, esu nusiteikęs treniruotis 8 kartus per savaitę.
Iš pradžių vyks pasaulio čempionatas, jame bus laimima 50 proc. vietų. Vėliau bus kelios varžybos, jose taip pat bus galima laimėti kelialapį“, – sakė sportininkas.
