„Aš ir vėl scenoje. Šitoje scenoje buvau daugybę kartų kaip aktorė, kaip vedėja... Išeidama jutau, kaip tuoj tuoj pasigirs paskutinis skambutis ir prasidės spektaklis arba pakils operatoriaus ranka ir prasidėjus transliacijai pasakysiu „Labas vakaras ponai ir ponios“, – taip savo kalbą konferencijoje pradėjo Jurgita. – Bet šįkart aš ne aktorė ir ne vedėja. Tik viena iš tų, kuriai teko patirti artimo žmogaus savižudybę.“
J. Jurkutė iki šiol stengėsi neviešinti didžiausio savo asmeninio skausmo. Jos gyvenimą sukrėtė net dviejų žmonių savarankiškas noras pasitraukti iš gyvenimo. Pirmasis gyvenimo stygą nutraukė jos tėvas, o prieš kelerius metus tai padarė ir jos mokytojas, scenos kolega ir profesionalus aktorius Vytautas Šapranauskas.
Vaizdo įrašu pasidalijo ir pati J. Jurkutė. Savo feisbuko paskyroje moteris rašė:
„Penkis metus gyvenimas mane ruošė šiai kalbai. Keletą mėnesių aš ruošausi jai pati. Sąmoningai ir atsakingai.
Tai, ką išgirsite, nebus lengva. Tačiau tai bus tiesa, kurioje mūsų šalis gyvena jau ilgus metus. Aš taip pat išgyvenau ilgus metus tylos ir daugybės tamsių, sunkių jausmų...
Bet šiandien mano širdyje vėl šviečia pati ryškiausia saulė. Ji tokia stipri ir tokia karšta, kad gali sklisti begaliniu spinduliu. Tad priimkit mano žinią. Ji nesikandžioja – ji tikra. Ji sukrečianti, bet ji reali. Ji nešanti šviesą, nes be jos aš tiesiog nemokėčiau gyventi.
Priimkite mane, kaip „širdies žinučių paštininkę“. Atvirą, nuoširdžią, kažkada sužeistą, o šiandien ir vėl tvirtai stovinčią ant žemės ir besibeldžiančią į jūsų širdies duris.
Ar kas nors yra namuose....?
Atverkit duris ir būkit patys paštininkai. Dalinkitės šia žinia ir čia, ir už jūrų marių.
Nuoširdus ir stiprus apkabinimas visiems, kurie man padėjo ruoštis, kurie palaikė ir kurie rašote laiškus.“
