Jau vaikystėje susidomėjęs iliuzijos menu R. Bernatonis mokykloje jautėsi kitoks ir kartais net nesuprastas. Todėl istorijos herojus ketina pasisvečiuoti įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei įkvėpti mokinius pildyti savo svajones: „Kiekvienas kažkuo gimstame, tik ne visi tai sužino net per visą gyvenimą. Aš žinau, aš gimiau iliuzionistu.“
Šiuo metu Rokas pristatomas kaip šiuolaikinio iliuzijos meno atstovas, kuris savo pasirodymuose pasitelkia moderniausias išmaniąsias technologijas. Be to, lietuvis vaikinas it žuvis vandenyje sukasi globalioje rinkoje: jis ilgą laiką viešėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o šiuo metu kartu su Lietuvos ir Vokietijos kompanijomis darbuojasi ties nauju šou, taip pat susidomėjimą iliuzionistu yra pareiškę ir atstovai iš Artimųjų Rytų.
– Rokai, kiek žinau, artimiausiu metu ketini pradėti lankyti įvairias Lietuvos mokyklas su specialia iliuzijos meno programa. Tačiau tai bus ne tik pasirodymas, bet ir atviras pokalbis su moksleiviais apie sėkmę, asmeninį tobulėjimą, karjerą. Iš kur gimė tokia idėja?
– Tiesa, švietimas ir mokymo institucijos man labai svarbu dėl daugelio priežasčių. Esu kilęs iš Lentvario, bet mokyklą baigiau Trakuose. Kiekvieną dieną važinėdavau iš Lentvario į Trakus. Kodėl? Buvau įsitikinęs, jog ten „stipresni mokslai“.
Pats buvau vidutinis mokinys – pažymiai svyravo nuo septynių iki dešimt, tačiau niekuomet netilpau tos institucijos rėmuose. Juk visi tėvai bei mokytojai tikisi, jog jų auklėtiniai taps ekonomistais, teisininkais, vadybininkais. O aš jutau, kad nesu toks.
Mėgindavau kalbėtis su mokytojais, tačiau jie manęs neišgirsdavo, dėl to turėjau problemų – viename semestre iš matematikos turėjau trejetą. Nesipurtau kaltės, gal ir pats netinkamai elgiausi – tiesiog nežinojau, kaip elgtis toje sistemoje.
Ketinu aplankyti daug mokyklų, noriu moksleivius pradžiuginti magijos triukais ir parodyti, jog ji gali būti įdomi. Man labai nepatinka, jog iliuzija yra siejama su magu, vilkinčiu plačiomis kliošinėmis kelnėmis, ir iš skrybėlės traukiančiu kiškius. Magija gali būti šiuolaikiška ir net interaktyvi!
Taip pat noriu įkvėpti vaikus siekti savo svajonės. Galbūt jie svajoja būti astronautais, o tėvai ar pedagogai spaudžia būti mediku ar vadybininku, todėl pokalbis su jais ne ką mažiau svarbus nei mano pasirodymas.
– Mini tėvų įtaką ir spaudimą vaikams. O ar tavo tėvai pritarė tau būti iliuzionistu? Kada apskritai susidomėjai magija?
– Galima sakyti, jog profesionaliai magija užsiimu jau ketverius metus, o dešimt metų ja domiuosi. Pirmoji pažintis su ja buvo tuomet, kai vaikų žurnale „Flintas“ pamačiau magijos triuko aprašą. Tai paprastas triukas su moneta – ją reikėjo nukąsti. Perskaitęs aprašymą susiradau namie monetą ir mėginau triuką parodyti mamai. Žinoma, man monetos perkąsti nepavyko (juokiasi).
Tačiau nenumaldomas noras pažinti daugiau paslapčių mane vedė pirmyn. Po to mano senelio draugas kartą man parodė triuką su skaičiuotuvu, jį perpratau ir pradėjau rodyti draugams, artimiesiems. Taip žingsnis po žingsnio įnikau į iliuzijos meno pasaulį. O mano tėvai mane visuomet palaikė, nors jie buvo griežti.
Mums su broliu niekuomet nieko netrūko, tačiau nebuvau lepinamas, mano tėtis verslininkas – jis racionalus žmogus, todėl ir mus nuo mažumės mokė tinkamai elgtis su pinigais, jų nešvaistyti.
Kaip manai, ar tu gimei, ar tapai magu? Juk kiekvienas vaikystėje mėginame įvairius triukus. Aš pati ne kartą mėginau triuką su kortomis. Gal tai tik didelio darbo rezultatas?
Kiekvienas kažkuo gimstame, tik ne visi tai sužino net per visą gyvenimą. Aš žinau, aš gimiau iliuzionistu. Žinoma, kad pasiekčiau rezultatus – įdėjau ir įdedu begalybę darbo ir pastangų. Kasdien po tris valandas treniruojuosi, negaliu prarasti formos.
Lygiai taip pat kaip ir sportininkas ar bet kurios profesijos profesionalas. Išplėšti pergalę yra kur kas lengviau, nei išlaikyti nugalėtojo titulą.
Tavo pirmasis mokytojas – Arvydas Stonys. Bene žymiausias magijos meno mokytojas. Kaip susipažinai su juo ir kaip nusprendei tobulinti savo žinias pas šį profesionalą?
Arvydą žinojau nuo vaikystės. Jis man buvo autoritetas. Būdamas trylikos metų nusprendžiau parašyti jam laišką, kad esu magas ir noriu toliau gilinti savo žinias. Pamenu, kai gavau jo atsakymą – greitai permečiau jį akimis, kad tik nebūtų kažko bloga. Labai bijojau. Juk buvau vaikas.
Po to nuvykau pas jį parodyti savo sugebėjimų. Kartu buvo ir dabar jau žymus magas Mantas Wizard. Parodžiau kombinuotą triuką su skaičiuotuvu ir kortomis. Arvydą sužavėjo tai, jog vieno triuko metu aš stengiausi nustebinti du kartus. Todėl jis priiėmė mane į savo mokyklėlę ir kurį laiką mokiausi iliuzijos meno paslapčių pas jį.
Tai kada pirmą kartą ryžaisi pasirodyti plačiajai auditorijai?
Pirmasis mano viešas pasirodymas buvo aštuntoje klasėje. Pasirodžiau su savo gera drauge iliuzioniste Rolanda Sabaliauskaite, kuri dabar gyvena Italijoje ir sukasi magijos pasaulyje. Ji tuo metu buvo dešimtokė ir kartu pasirodėme šimtadienio šventėje.
Prisimenu, kad tai buvo labai bloga diena, nes sirgau, o nulipęs nuo scenos pamačiau, kad mane apvogė. Netekau telefono, MP3 grotuvo ir piniginės. Man, kaip 14 metų vaikinui, tai buvo labai didelis praradimas. Jeigu tikėčiau ženklais, tai turbūt būčiau sustojęs daryti tai, ką dariau. Nepaisant tokio siaubingo starto dabar viskas klostosi labai gerai.
Tačiau tikiu, jog turėjai svajonę pasirodyti ne tik bičiuliams ar bendramoksliams.
Tikrai taip. Tai ypač išryškėjo pirmame kurse. Supratau, kad tėvai neužpils kuro į mano 1993 metų Ford Orion. O kuras tuo metu buvo brangesnis nei dabar. Dirbti padavėju ar pardavėju nenorėjau, nes jaučiau, jog galiu daugiau, tačiau dar nebuvau tokio lygio atlikėjas, kad kažkas mokėtų pinigus už tai, kad pamatytų mano pasirodymą.
Tad pradėjau rengti pasirodymus jaunimo centruose visoje Lietuvoje, jie man apmokėdavo už kurą, kurio aš prisipildavau dvigubai daugiau nei reikia, o aš atvažiuodavau su lagaminu magijos ir darydavau jiems triukus. Tai buvo labai puiki proga daryti klaidas ir iš jų mokytis.
Ir, regis, iš tų klaidų kaip reikiant pasimokei. Šiuo metu viena koja esi Lietuvoje, kita – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ką ten veikei?
JAV yra mano mylima šalis, labai mėgstu ten keliauti, turiu ten gerų draugų, su kuriais palaikau ryšį būdamas net Lietuovje. Gyventi Amerikoje ir norėčiau, ir nenorėčiau. Esu lietuvis, kuris mėgsta ilgus, gilius pokalbius, Amerikoje tokių pasigedau. Ten viskas vyksta labai greitai, todėl mano karjerai augti ten ypač geros sąlygos. Tuomet Lietuvoje tempo truputį pasigendu.
Pirmą kartą nuvykau į Ameriką su „Work and Travel USA“ programa, kai studijavau vizualinę komunikaciją. Nors pirmas mano apsilankymas truko vos keturis mėnesius, tačiau patyriau didelius kontrastus.
Pradžioje dirbau labai sunkų krovėjo darbą, vėliau įsitaisiau restorane, kur darbas nebebuvo toks sunkus. Galiausiai internete mane pastebėjo vienas garsus JAV iliuzionistas ir pakvietė į savo organizuojamą magijos festivalį.
Visgi JAV buvai ne vieną kartą. Ką veikei Amerikoje praėjusiais metais?
Skaičiau pranešimą labai žymioje magijos konferencijoje „Magic and Meaning conference“. Mano pranešimas truko apie 20 minučių. Tai vienas reikšmingiausių įvykių mano gyvenime. Konferencijoje susirinkusiems žmonėms skleidžiau žinią apie tai, jog magija turi didžiulę įtaką žmonėms ir jog kartais iliuzionistai tai pamiršta. Konferencija vyko 3 dienas.
Pranešėjų buvo labai daug, o aš buvau vienas iš trijų, po kurių kalbos atsistojusi plojo visa salė. Kelionės metu baigiau prestižinę magijos mokyklą „McBride Magic and Mystery School“. Šios mokyklos įkūrėjas Jeffas McBride yra pripažintas kaip geriausias amžiaus iliuzionistas. Taip pat kelionės metu susipažinau su žymiais magijos meistrais. Susisiekiau feisbuku su Ricku Smithu Jr., pasiūliau jam susitikti Klivlende.
Dėl to specialiai skridau ten, jog galėčiau pabendrauti su vienu iš savo idealų. Taip pat jis man pasiūlė sukurti išskirtinę magijos programą jam. Būtent Ricku pastebėjo mano talentą mėtyti kortas. Esu pasaulio Gineso rekordininkas kortos metimo į aukštį rungtyje, o dabar intensyviai ruošiuosi kitam rekordui. Jau keturis mėnesius treniruojuosi per minutę viena ranka išmesti kuo daugiau kortų ne mažiau nei 3,5 metrų atstumu. Rekordas 114 kortos, tačiau jau 10 metų šio rekordo niekas nepagerina. Tad tai dabar mano artimiausias tikslas.
