Nors ji neseniai buvo įsigijusi šilkinį sijoną, kurio kainos nedrįsta garsiai ištarti, teko jį palikti kitam kartui. Susitikimui su karaliene reikės ilgos vakarinės suknelės.
„Nusipirkau sau šilkinį ilgą sijoną, bet nepasakysiu, kiek mokėjau, net liežuvis neapsiverčia, o dar nebuvau apsivilkusi ir gal neteks, - nusijuokė 81 metų moteris. - Su sijonėliu neisi karalienės pasitikti“.
„Suknelė jau yra, - pasidžiaugė ji. - Nuo pakvietimo dienos viską apmąsčiau. Buvo parašyta apie drabužius, studijavau etiketą. Reikia gi žinoti, kad neatrodytum kaip... Su karaliais tai neturėjau susitikimų, tik su ponais. Yra etiketas, reikia žinoti, kaip įeiti, o kaip išeiti, tai visada žinosi“.
Iškratė spintą
Paklausta, ar tik suknelės jai nesiuvo koks žinomas šalies dizaineris, G. Dauguvietytė nusijuokė: „Pas nieką nesisiuvu suknelės, tik pasikratau savo senus drabužius. Nieko nesisiuvu, mėgstu gatava. Mano figūra standartinė, aš nestora, gerai, man - ne bėda“.
„Galvojau, Dieve, kuo apsirengti? Viena draugė pasiūlė - pakratyk savo sunduką, rasi. Pakračiau ir radau“, - geros nuotaikos nestokojo pašnekovė.
G. Dauguvietytė pasakojo daugybę metų nieko neišmetanti, todėl labai džiaugėsi, kai kažkada vyravusios mados vėl sugrįžta. Tuomet lieka tik dar kartą iškratyti spintą – ir visuomet esi madinga.
Yra dar vienas privalumas – anksčiau kurti drabužiai labai skiriasi nuo dabartinių. Tikras šilkas, vilna, linas šiandieną – prabanga. „Kai užsidedu tikrą medžiagą, pajuntu, ką tai reiškia“, - aiškino ji.
„Vieną dieną parduotuvėje pažiūrėjau, kad lininiai drabužiai beprotiškai brangūs, o savo laikais mes nevertinome. Lininiais skudurais batus valėme, o dabar – ką tu, lininis žiponėlis - keturi šimtai litų!“ - stebėjosi aktorė.
Bekraustydama savo turtą, G. Dauguvietytė džiaugėsi naujai atradusi ir senus mamos rankinukus: „Du, iš gyvatės odos, dabar labai madingi. Nusipirk tokį!“.
