Atlikėjos teigimu, dažnai nutinka taip, kad mūsų silpnybės taip įtraukia gilyn, jog tampa priklausomybėmis. Apsvaigus nuo pinigų, alkoholio, narkotikų, žudančios meilės, virtualių žaidimų, neriam gilyn į bedugnę.
"Gyvename savo sukurtame rojuje, nematydami kainos, kurią už jį sumokame. Klimpstame vis gilyn ir gilyn, kol visiškai prarandame save. Mus supa kaukėti veidai ir nepajuntame, kai patys pradedame slėpti savo nuodėmes po kaukėmis. Eina laikas, bėga metai, o mums vis negana, ir vis krentam žemyn, kai galiausiai kaukės tampa naujais veidais... tik tikrąjį žmogų surasti šiam veide darosi vis sunkiau", - sako Nijolė.
Ši daina, anot grupės narių, ir yra apie tai - visuomenės stigmas, dangstomas išoriniu spindesiu.
"Kuomet atsiduri savo veiksmų kryžkelėje ir gali arba grimzti gilyn, arba kilti iš liūno. Tai istorija apie pačią sunkiausią kovą - kovą su savimi. Ir sukasi tik vienas klausimas: ar aš tikrai noriu laimėti šią kovą? Ar noriu palikti šį "rojų"? Ir apie tai mes dainuojame garsiai. Apie šias paslaptis, supančias mus. Kiek mažai reikia laiko, kad nuodėmių liūnas tave įtrauktų, kad nugrimztum gilyn, o kiek daug pastangų reikia, kad iškiltum ... aukštyn?", - retoriškai klausia N. Pareigytė-Rukaitienė.
DELFI skaitytojai turi galimybę pirmieji pamatyti šį vaizdo klipą:
