Nors graikai neslepia polinkio savintis antikines dramas, teigdami, kad tik jie vieni žino, kaip “reikia” jas statyti, režisieriaus Oskaro Koršunovo interpretacija šeimininkus paliko be amo. Lietuviškasis “Oidipas karalius” tapo aistringų diskusijų objektu, tačiau pelnė vienbalsį žiūrovų bei kritikų pripažinimą ir buvo pavadintas “Patrų superžvaigžde”.
Vienu svarbiausių metų įvykių lietuvių spektaklį įvardino ir Europos kultūros sostinės direktorius Christosas Roilosas.
Pasak populiariausio Graikijos dienraščio “Ta Nea” kultūros apžvalgininko teatro kritiko Yiorgoso Sariyannio, galima ginčytis dėl smulkmenų, tačiau vientisa OKT spektaklio koncepcija – neginčijamai įtaigi: „Oidipas karalius” pilnas simbolių, kartais iššaukiantis, savitos estetikos. Spektaklis galėjo patikti ar nepatikti, tačiau jo mintis slypi kur kas giliau”.
Išsami spektaklio recenzija pasirodė ir žymiausio verslui skirto laikraščio „Naftemboriki“ kultūros priede. Teatro kritikė Eleni Petasi teigia, jog apsilankymas O.Koršunovo spektaklyje ”Oidipas karalius” - nepakartojamas patyrimas: „Tai savito asmeninio įnašo į antikinę dramą pavyzdys, kuriame sugyvena skirtingų kultūrų ir įvairių meno sričių elementai. Be narciziškumo ir noro panaudoti iššūkį vardan iššūkio nenuspėjamas lietuvių režisierius atranda tragedijos esmę, balansuodamas tarp tradicijos prieblandos ir šiuolaikinių estetinių vakarų Europos paieškų. Nors ir laužo taisykles, griauna socialinius stereotipus, griauna bet kokį vienpusišką psichoanalitinį aiškinimą ir šokiruoja stipria jo kritika, išlieka ištikimas amžinosioms vertybėms. <...> Rezultatas netikėtas. Pagaliau Oidipas ne dangsto mūsų nerimą, o paverčia jį košmaru, smarkiai sukrėsdamas mūsų pasąmonę. Ir visa tai tarp siurrealistinių jėgos ir poezijos reginių, nuostabi gyva muzika (Gintaras Sodeika) kaukės (Donatas Jankauskas) ir ypatingai parinkti kostiumai (Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simanavičiūtė), puiki minimalistinė scenografija (Jūratė Paulėkaitė) išradinga judesio kalba ir puikiai paruoštos atlikėjų grupės indėlis – detalės kurių visuma sukuria naują vizualią teatro realybę“.
