Šokėjų preciziškumą ir du dėmesį kaustančius spektaklius gegužės 12 d. išvys ir tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ gerbėjai, rašoma organizatorių pranešime spaudai.
Gegužės 12–20 d. trijuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – vyks vienas įstaigos „Vilniaus festivaliai“ organizuojamų renginių – tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Kasmet pasaulinių žvaigždžių sulaukiantis didžiausias šokio festivalis Baltijos šalyse ir šiemet pasirengęs sutikti ne tik pačioje Azijoje, bet ir visame pasaulyje itin vertinamą „Cloud Gate“ šokio teatrą iš Taivano.
„Cloud Gate“ šokio teatro pristatymas Lietuvoje yra džiugus ir kartu nemažas iššūkis. Į Lietuvą atvyksta 40 žmonių delegacija su preciziškai suderintu užimtumo planu. Prieš daugiau kaip metus pradėję derybas dėl galimų gastrolių mūsų šalyje tikrai nesitikėjome, kad svajonės išsipildys taip greitai. Tokio aukšto lygio trupės pristatymas festivalio programoje neabejotinai kelia festivalio prestižą ir garsina jį visoje Europoje. Esu tikra, kad gegužės 12 d. vakaras daugeliui giliai įsirėš į atmintį“, – sakė šiųmečio „Naujojo Baltijos šokio“ vadovė Gintarė Masteikaitė, pakeitusi ilgametį šio festivalio vadovą Audronį Imbrasą.
„Cloud Gate“ šokio teatro spektakliai „Baltas vanduo“ ir „Dulkė“ taps 21-ojo festivalio atidarymo pasirodymais. Gegužės 12 d. vakarą Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje pasirodys 24 choreografo Lin Hwai-mino šokėjai, pasaulio žiniasklaidą ir šokio kritikus kerintys aukščiausio lygio šokio technika. Jie mokosi meditacijos, čigongo, senosios formos kvėpavimo pratimų, dvikovos meno, modernaus šokio, baleto ir kaligrafijos. Per choreografiją senovės estetika verčiama jaudinančia modernaus judesio švente. Į Vilnių jie atveža du smarkiai stiliumi ir turiniu besiskiriančius, tačiau puikiai vienas kitą papildančius šokio spektaklius „Baltas vanduo“ ir „Dulkė“.
Išsiskiriantis nuostabiu paprastumu „Baltas vanduo“ yra L. Hwai-mino choreografinių darbų brangakmenis. Prie Érico Satie ir kitų kompozitorių fortepijoninių partitūrų priderintas spektaklis – tai lyriškas šokis, gimęs iš tyro judesio. „Dulkę“ L. Hwai-minas sukūrė išgirdęs Dmitrijaus Šostakovičiaus „Styginių kvartetą Nr. 8, c-moll“. Choreografą įaudrino gilus šios muzikos liūdesys. Jis įspėjo savo trupės šokėjus, kad tai bus gedulingas pasirodymas, ir giliau patyrinėjęs muzikinę literatūrą liko sukrėstas fakto, kad D. Šostakovičius šį įtaigų kūrinį ir kūrė kaip Requiem.
Pavadinęs savo darbą „Dulkė“, L. Hwai-minas tarsi apraudojo faktą, kad užsidėję žiaurumo kaukę žmonės tampa pažeidžiami ir menki kaip dulkė. Šokio spektaklis „Baltas vanduo“ teka tarsi judri gyvenimo šventė, o „Dulkė“ išverkia viską, kas yra tamsiausio naktyje, ir verčia prisiminti dailininko Francisco Goyos „Juoduosius paveikslus“.
„Cloud Gate“ yra seniausio Kinijoje žinomo šokio pavadinimas. 1973 m. L. Hwai-minas šį klasikinį vardą pritaikė pirmai šiuolaikinio šokio trupei visoje kiniškai kalbančioje Azijos bendruomenėje ir įkūrė Taivano „Cloud Gate“ šokio teatrą, o 1999 m. – antrą šio teatro versiją – „Cloud Gate 2“.
2013 m. kūrėjas gavo prestižinį Samuelio H. Scrippso / Amerikos šokio festivalio apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. Jam taip pat suteikti šeši garbės daktaro laipsniai Taivano ir Honkongo universitetuose, įteiktas Johno D. Rockefellerio 3-iasis apdovanojimas, Pasižymėjusio menininko apdovanojimas, skirtas Tarptautinės scenos menų organizacijos (ISPA), Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas, suteiktas Prancūzijos kultūros ministerijos apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus tarptautiniame „Movimentos“ festivalyje Vokietijoje. „Times“ žurnalas jį pripažino vienu Azijos herojų.
Vienas svarbiausių „Vilniaus festivalių“ tikslų – pristatyti Vilniaus ir visos Lietuvos publikai žymiausius kūrėjus iš Europos ir viso pasaulio bei jų sukurtus išskirtinius kūrinius, spektaklius, koncertus. Šį tikslą jau daugelį metų sėkmingai įgyvendina įstaigos rengiami muzikos, teatro, šokio, kino festivaliai – aukšto lygio tarptautiniai renginiai, garsinantys Lietuvą bei įprasminantys Vilnių kultūriniame Europos žemėlapyje.
