Pageidavimą dalyvauti šiame projekte jau pareiškė šešių valstybių reprezentaciniai teatrai. Be Lietuvai atstovaujančio LNOBT, tai – Varšuvos Didysis teatras, Gruzijos valstybinė opera, Latvijos nacionalinis baletas, Slovakijos nacionalinis teatras ir Ukrainos nacionalinė opera. Dairomasi dar dviejų partnerių, į kuriuos šiuo metu realiausiai pretenduoja Bulgarijos, Čekijos ir Rumunijos teatrai.
Planuojama projekto vykdymo trukmė – mažiausiai treji metai. Pagrindiniai tikslai – įvairių šalių baleto meistrų patirties sklaida, šokio dirbtuvės būsimiesiems šokėjams ir meistriškumo pamokos projekte dalyvaujančių teatrų baleto trupėms, publikos edukacija, baleto fotografijų parodos, tarptautinių gala koncertų pristatymas ir apsikeitimas gastroliniais spektakliais.
„Taip pat akcentuočiau tarptautinio projekto veiklą nušviečiančio portalo sukūrimą. Jame būtų išsamiai pristatomi tiek BTBA programos renginiai, tiek ir projekte dalyvaujančios baleto trupės, taip pat virtualios baleto fotografijų parodos. Kiekviename projektą priimančiame mieste numatoma suteikti išskirtinę galimybę šokėjams savanoriams, užsiregistravusiems interneto tinklalapyje, dalyvauti spektaklyje, kurį kuria iš kitos šalies atvykęs profesionalus choreografas. Tokių spektaklių įrašai tai pat bus talpinami projekto portale“, - pasakoja LNOBT renginių organizavimo skyriaus vadovas Artūras Alenskas.
Įdomu, jog spektaklius ir gala koncertus planuojama transliuoti moderniomis 360 VR kameromis, kurios leidžia įvairiomis kryptimis virtualiai stebėti tiek sceną, tiek žiūrovų salę. Gala koncertuose dalyvaus po vieną visų teatrų baleto šokėjų porą, tokie koncertai apkeliaus visas projekte dalyvaujančias valstybes.
Gastroliniais spektakliais keisis atskiros BTBA partnerių poros. Įdomu, jog kartu su šokėjų trupėmis keliaus dirigentai, o simfoninį orkestrą pateiks gastroles priimantis teatras. Todėl išvykoms bus parinkti tokie scenos veikalai, kuriuos galima rasti abiejų gastrolėmis besikeičiančių teatrų repertuaruose.
Jei BTBA projektui pavyktų gauti Europos Komisijos finansavimą, europinėmis lėšomis būtų dengiama iki 50 proc. projekto sąnaudų. Likusiomis lėšomis turėtų pasirūpinti patys projekto partneriai.
