„Pats miestas vaikystėje man atrodė kilęs lyg iš pasakų, juk šalia jo buvo jūra ir bet kuriam vaikui įspūdį darantis Lietuvos jūrų muziejus. Taip pat Klaipėda buvo ir nežinomybės kraštas, važiuojant su šeima atostogauti į Palangą ar Šventąją ji buvo dažniausiai aplenkiama“, – prisiminė V. Baumila.
Šiemet Lietuvos kultūros sostinės titulą nešantį uostamiestį atlikėjas prisijaukino suaugęs: „Tenka gana dažnai čia apsilankyti darbo reikalais. Pripažinsiu, pamilau šį kraštą. Tereikia tiek nedaug, ir iš sostinės atsiduriu visai kitame pasaulyje, supamas kitokių, kitaip mąstančių žmonių“.
V. Baumila į Klaipėdą atvažiuoja reguliariai – vien muzikiniame teatre jis vaidina dviejuose spektakliuose: F. Loesser miuzikle „Kaip prasisukti versle be didelio verslo“ ir kitame Brodvėjaus hite F. Wildhorn miuzikle „Boni ir Klaidas“, kur įkūnija pagrindinį veikėją – gangsterį Klaidą Barou.
V. Baumila Klaipėdoje jaučiasi savas, jam jau pažįstamos įdomiausios senamiesčio kertelės, žino, kur vakarais renkasi klaipėdiečiai.
„Šiame mieste tikrai yra ką veikti! Atvažiavęs neužsidarau muzikiniame teatre, užsuku ir į Klaipėdos dramos teatro spektaklius, kaskart aplankau jūrą – važiuoju į Girulius, prie įspūdingos Olando kepurės“, – atskleidžia jis.
Tiesa, energingas atlikėjas kol kas dar nespėjo išbandyti begalės vandens pramogų, nors prasitarė mėgstąs vadinamąsias vandenlentes (wakeboards), tad tai tik laiko klausimas.
Nepaisant didelės vandens traukos, kaip didžiausią Klaipėdos privalumą išskiria ypatingus jos gyventojus.
„Prie jūros gyvenantys žmonės yra kitokie – gal juos labiau ištaršo nuolat košiantis vėjas, jie laisvesni, jų mąstymas laisvesnis“, – apie klaipėdiečius, tarp kurių jau turi ir draugų, pasakojo atlikėjas.
Nors yra sakančių, kad perprasti Klaipėdą gana sunku, kad ji ne visada įsileidžia prašalaičius, V. Baumila kategoriškai su tuo nesutinka: „Tikrai nebuvo sunku čia pritapti, gal dėl to, kad esu komunikabilus, bet tikrai nekilo problemų jaukinantis miestą“.
