Festivalio vyriausiasis programos sudarytojas Edvinas Pukšta specialiame, Paryžiuje vykusiame, interviu pakalbino L. R. Depp apie vaidybą, santykį su tėvais ir Isadorą Duncan.
– Kaip manote, ar turėjote kitą pasirinkimą gyvenime nei tapti modeliu ir aktore?
– Visi turi pasirinkimą. Aš galėjau daryti bet ką. Galėjau būti mokytoja ar kuo kitu. Visgi aš visada maniau, kad užsiimsiu kuo nors, susijusiu su menu, o ne sėdėsiu biure.
– Tačiau Jūs visada žinojote, kad vis tiek neturėsite privatumo, kad ir ką darytumėte?
– Aš užaugau apsupta žiniasklaidos dėmesio, taigi esu įpratusi prie tokių dalykų. Tačiau tai manęs neapribojo. Aš galėjau būti mokytoja, gydytoja ar teisininkė, jei tik būčiau norėjusi. Niekas nesakė man, kad negaliu, vien dėl to, jog mano tėvai – aktoriai.
– Ar jaučiate, kad turite kažką įrodyti visuomenei dėl savo tėvų?
– Jeigu pradėčiau apie tai galvoti, jausčiau per didelį spaudimą. Mano tėvai tokie nuostabūs, kiekvienas savaip. Manau, kad niekada neprilygčiau jiems, todėl net nebandau. Aš nesu labai konkurencinga asmenybė. Nemėgstu lyginti savęs su tėvais, mąstau apie save kaip kitokią, besiskiriančią nuo jų. Stengiuosi kiek galiu ir nebandau su niekuo lygintis.
– Kaip ruošiatės istorinės asmenybės Isadoros Duncan vaidmeniui?
– Aš skaičiau daug straipsnių to laikotarpio, kai ji buvo garsi. Taip pat skaičiau daug ją pažinojusių žmonių atsiliepimų. Labai skiriasi, kai vaidini asmenybę, kuri iš tiesų egzistavo, ir tą, kuri išgalvota. Patiri didelį spaudimą, kai reikia visiškai suformuoti naują asmenybę, įkūnyti naują vaidmenį.
Tačiau kai vaidini tikrą žmogų, sieki pavaizduoti jį tinkamai, nes nenori, kad tas, kuris gerai pažįsta šią asmenybę, pamatęs filmą sakytų, kad tai visiškai nepanašu į tai, kokia ji iš tikrųjų yra. Isadora tokia nuostabi, kad norisi tiksliai ją perteikti. Nesiekiu jai prilygti, bet dedu visas pastangas, kad per daug nenutolčiau nuo charakterio.
Filmo „Šokėja“ akimirkos:
– Kuri šokėja yra Jūsų mėgstamiausia?
– Jų yra labai daug. Dievinu Loje Fiuler šokį. Kai pirmą sykį pamačiau ją šokančią, buvau tiesiog šokiruota. Tai buvo nuostabiausias dalykas. Jos šokis atrodė kaip gėlė, išsiskleidžianti ir pražystanti. Niekada nemačiau nieko panašaus. Liūdna, kad jos istorija buvo pamiršta. Puiku, kad Stephanie Di Giusto prikėlė šią istoriją, nes Loje Fiuler nusipelnė būti išsaugota atmintyje, jos šokis to nusipelnė.
– Ar anksčiau šokote? Ar buvo sudėtinga atlikti filmo choreografiją?
– Nešokau. Taip, kai buvau maža, šešerių metų, užsiėmiau baletu. Filme padėjo dublerė, ji atliko sudėtingiausius šokio judesius. Aš turėjau šokių mokytoją, kuri mokė mane kai kurių judesių, kuriuos galėjau atlikti pati.
– Ar yra aktorių, kurie Jus įkvepia?
– Yra labai daug nuostabių aktorių. Man patinka Meryl Streep, Isabelle Huppert, mano mama (juokiasi), Julianne Moore, Emma Stone. Šį sąrašą galėčiau tęsti be galo. Yra tiek daug nuostabių aktorių, kuriuos aš vertinu.
– Ar yra kas nors, ko niekada nedarytumėte filme ar dėl filmo?
– Tai priklauso nuo vaidmens. Jei man pasiūlytų labai drastišką vaidmenį, galbūt jį atlikčiau vien dėl patirties. Sudėtingiausia, matyt, būtų susidoroti su daug fizinių pokyčių. Praeityje turėjau sveikatos problemų, kurios įtakojo mano svorį, todėl būtų sunku numesti ar priaugti daug svorio dėl vaidmens. Žinau, kad daug aktorių yra keitę savo svorį dėl vaidmens, bet dėl to turėjo daug sveikatos sutrikimų. Mano kūnas jau anksčiau patyrė nemažai problemų, todėl tiesiog negalėčiau taip aukotis dėl vaidmens.
– Kur Jūs jaučiatės jaukiau – Prancūzijoje ar Amerikoje? Kaip manote, j Jūs daugiau prancūzė ar amerikietė?
– Jaučiu stiprią savo prancūziškos tapatybės pusę. Mano mentalitetas ir charakteris – prancūziški. Aš labiau tapatinuosi su prancūzėmis, nes mano mama prancūzė, giminėje yra daug prancūzių. Tačiau aš jaučiuosi namuose ir Los Andžele. Anksčiau maniau, kad prancūziškai nešneku taip gerai, kaip angliškai, bet kai pradėjau daug dirbti ir daugiau laiko praleisti Prancūzijoje, pamažu mano kalbos mokėjimo lygis pakilo.
– Jūs labai atvirai kalbate apie buvusias, su valgymo sutrikimu susijusias sveikatos problemas. Ar siekiate būti pavyzdys?
– Nesu tobula ir nesiekiu kam nors būti pavyzdys, nors kai turi galimybę, platformą, kurioje gali reikštis, svarbu rodyti kuo geresnį pavyzdį. Nesistengiu atrodyti tobula, nes tokia nesu. Aš atvirai apie tai kalbu. Dar ir dabar esu gana liesa, todėl dažnai sulaukių komentarų internete, koks esu blogas pavyzdys, nes nevalgau, badauju, kad atrodyčiau tokia liekna. Tai verčia mane jaustis labai blogai, todėl neskaitau komentarų apie save internete. Mane labai nuliūdintų, jei maža mergaitė, pamačiusi mano nuotrauką, dėl to atsisakytų valgyti.
Svarbu pripažinti, kad aš susidūriau su tokiomis problemomis praeityje, bet su jomis susidorojau ir dabar esu sveika. Aš valgau, mano mityba yra sveika, dabar esu visiškai sveikas žmogus. Kiekvienas turi priimti savo kūną tokį, koks jis yra. Kiekvieno kūno sudėjimas yra skirtingas ir kiekvienas savaip gražus. Mano kūnas atrodo būtent taip ir nenoriu, kad kiti manytų, jog mano sveikata bloga.
– Ar sulaukėte tėvų komentarų apie savo vaidmenis filmuose „Šokėja“ ar „Planetariumas“?
– Ne. Jie manimi labai didžiuojasi. Man pasisekė, kad turiu tėvus, kurie manimi pasitiki. Jie tiki, kad aš priimu teisingus sprendimus ir galiu pati būti už juos atsakinga. Tačiau, kaip ir visi, aš tik noriu, kad jie manimi didžiuotųsi.
Filmo „Šokėja“ anonsas:
– Tačiau ar jie matė šiuos filmus?
– Mano mama buvo premjeroje. Taigi ji matė šį filmą.
– Ar tėvai duoda Jums patarimų dėl vaidybos?
– Jie nėra tie žmonės, kurie kišasi į mano veiklą. Jie geri, nes atsitraukia ir leidžia man daryti tai, ką darau. Jie leidžia man būti savarankiškai.
– Jūs atrodote stipri ir pasitikinti savimi asmenybė. Kokių baimių turite?
– Žinoma, kad turiu baimių ir abejonių. Tačiau jei nori, kad tau pasisektų šioje industrijoje, turi visa tai padėti į šalį, nes tai sulaikys nuo žengimo pirmyn. Niekas niekada nesakė, kad aš laikiausi šios baimės, nes ji man labai padėjo gyvenime. Tai, ką darai, yra geriausia, ką gali padaryti, ir baimė ar nervai tau niekada nepadės.
– Ar yra kas nors, ko norėtumėte išmokti?
– Manau, kad mokytis ir išmokti ko nors naujo visada yra gerai. Aš norėčiau toliau šokti, išmokti įvairių šokio stilistikų. Judėjimas gerai tiek kūnui, tiek mintims, tiek protui. Taip pat būtų puiku išmokti naujų kalbų.
