Iš prieblandos ir šešėlio į parodos šviesą atropoja padaras. Neproporcingų kūno dalių, iškreiptos laikysenos, keisto luošumo paženklintas ir skleidžiantis tamsią energiją, jis įkūnija nepaliaujamą ir neišvengiamą kūno transformaciją. O juk nesveikame kūne – nesveika siela! Iš jos mumyse randasi vujarizmas, sadizmas, beprotybė, egoizmas ir kiti anapus užsklandos tūnantys potraukiai.

Kūnas ir tamsa – tai vizuali istorija. Parodos tekstualumas dvejopas: viena vertus, ekspresyvios raiškos meno kūriniai galerijos erdvėje veikia tarytum personažai, atklydę iš naratyvinių dimensijų: dailės, asmeninių, politinių, religinių, lokalaus ir universalaus, praeities, dabarties ir ateities pasakojimų.

Kita vertus, kuratorinė parodos sąranga ir architektūros dinamika nurodo į parodos naratyvą ir ragina žiūrovą skaityti ją kaip tekstą, fokusuojant dėmesį į formų, kompozicijų, prasmių, kontekstų kombinacijas.

Niūrus pasakojimas turi pradžią, kulminaciją ir atomazgą, tačiau tuo pat metu nėra primygtinai nuoseklus. Traukdamas žiūrovą į save bei kreipdamas jo akį nuo vieno skirsnio prie kito, jis leidžia jam mintimis nuklysti į savo paties asmenį ir galbūt pažvelgti į jį kaip į kasdienybės istorijas įklimpusį personažą.

Eksponatų „kolektyvą“ sudaro plastinių, tačiau tik retkarčiais plastiškų meno kūnų grupė. Dauguma jų – modernistinės raiškos atstovai ir tęsėjai, bandantys kalbėti(s) senojo meno kalba apie meną dėl meno, reikšmingą formą, ikonografiją. Tačiau kažkas šiame kalbėjime jau pasikeitę. Parodos tonas užprogramuotas kitam laikui, o kūriniai savo istorijas pasakoja su neatpažįstamu akcentu.

Parodoje dalyvauja Valentinas Antanavičius, Alfonsas Budvytis, Donatas Jankauskas-Duonis, Geistė Kinčinaitytė, Mindaugas Lukošaitis, Rūtenė Merkliopaitė, Mindaugas Navakas, Ieva Rojūtė, Tomas Sinkevičius ir Viltė Bražiūnaitė, Algimantas Julijonas Stankevičius, Mikalojus Povilas Vilutis, Vytautas Viržbickas. Paroda veiks iki balandžio 14 dienos.