Pagrindinė festivalio tema – vizualiųjų efektų industrijos tendencijos ir raida, jaunųjų menininkų kompetencijos ir jiems taikomi reikalavimai. Taip pat kiekviena įmonė pristatė savo žymiausius kūrinius ir jų kūrimo užkulisius.

Pirmoji diena buvo skirta supažindinti moksleivius su industrijos galimybėmis, papasakoti apie tendencijas ir karjeros perspektyvas. Antra ir trečia festivalio dienos buvo skirtos studentams ir industrijoje dirbantiems profesionalams. Pranešimų temos buvo skirstomos pagal šias skiltis: vizualieji efektai, animacija, kompiuteriniai žaidimai ir videografika (motion graphics). Tuo pat metu vyko forumai, kuriuose srities žinovai diskutavo apie technologijų inovacijas ir industrijos tendencijas.

Festivalio plakatas

Abi dienas industrijos gigantai dalijosi patirtimi ir pasakojo, su kokiais sunkumais susidūrė dirbdami ties populiariausiais kino filmais. „DoubleNegative“ atstovė Amanda Johnstone-Batt atskleidė, kaip naudojant programą „Clarisse“ jiems pavyko sukurti milijonus kosminių laivų ir sudėtingos konstrukcijos galaktikos miestus „StarTrek“ filme.

George'o Lucaso kompanijai „ILM“ atstovavę Johnas Galloway ir Stephenas Ellis pristatė, kaip sukūrė, o po to sunaikino Džedos miestą filme „Šelmis 1. Žvaigždžių karų istorija“.

Kiekvienas miesto pastatas buvo modeliuojamas atskirai ir individualiai, o tūkstančiai menininkų, dirbančių ties jo sunaikinimu, kūrė specialiuosius efektus, remdamiesi Šaltojo karo metais vykdytais atominių bombų sprogdinimo eksperimentais. Siekta, kad miesto sprogimas atrodytų kuo tikroviškiau.

Filmo "Džiunglių knyga" projektas

Daug susidomėjimo sulaukė „MPC“ kompanijos projektas „Džiunglių knyga“. Su juosta dirbo apie 800 žmonių Londone, Los Andžele ir Bangalore, o visas kūrybinis procesas truko daugiau nei 2 metus.

Siekiant sukurti aplinką atitinkančią tikrovę, specialiųjų efektų komandos nariai ištyrė daugiau nei 8 tūkst. Indijos augalų rūšių ir sukūrė jų identiškas virtualias kopijas. Visos kompozicijos buvo dėliojamos labai kruopščiai, siekiant, kad galutinis vaizdas kuo realistiškiau perteiktų džiunglių paveikslą.

VFX vadovas teigė, jog sudėtingiausia buvo modeliuoti gyvūnus. Matant žiūrovų nuostabą, pašnekovas pažymėjo, kad beveik kiekvienas žino, kaip turi atrodyti tigras, beždžionė ar lokys. Žmonės mato juos nuolat televizijoje ir spaudoje, o kates dažnai augina namie. Tai padeda jiems atskirti tikrą gyvūną nuo jo kompiuterinio modelio.

3D specialistų ir animatorių komanda labai atsakingai modeliavo visus personažus tam, kad jų kūno struktūra, judesiai, kailis būtų kuo panašesni į tikrų gyvūnų. Be to, „Džiunglių knygoje“ personažai kalbėjo. Dirbant ties šiuo efektu, dizaineriai atkartojo žmogaus mimiką ir veido emocijas, kad žiūrovams būtų paprasčiau juos atpažinti. Kiekvienas sukurtas virtualus personažas turėjo kaip tikras aktorius dalyvauti atrankoje ir tik sulaukęs teigiamo filmo direktoriaus Jono Favreau pritarimo, galėjo vaidinti.

Filmo "Džiunglių knyga" projektas

Ne ką mažesnio susidomėjimo sulaukė „Framestore“ kompanija ir jos „Oskarui“ už vizualius efektus nominuotas kūrybos direktorius Christianas Manzas, pristatęs filmą „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“. Savo pranešime jis pasakojo apie pagrindinius filmo „padarus“ ir jų pradines versijas.

Bendrai filmui buvo sukurta daugiau nei 2 tūkst. magiškų būtybių, iš kurių filmo prodiuseriai išsirinko labiausiai patikusias. Vienas žaviausių personažų – Nifleris – ančiasnapio ir echidnos derinys.

„Mes radome „Youtube“ vaizdo įrašą, kuriame mažas barsukas Pietų Afrikoje niokoja kažkieno namus. Gyvūnas be baimės įsilaužė į virtuvę, vertė stalčius ir lindo į šaldytuvą ieškoti maisto. Daug šio padarėlio savybių perteikėme mūsų personažui“, – aiškino pranešėjas.

Nepaisant to, kad daugiausia dėmėsio filme skiriama būtent fantastiniams gyvūnams, baisiausias filme sukurtas padaras buvo Niujorkas, – tikino Ch. Manzas. Kartu su savo kolega jis praleido savaitę mindžikuodamas Niujorko gatvėmis ir fotografuodamas pastatus. Vėliau valandų valandas praleisdavo archyve, nagrinėdamas didmiesčio XX amžiaus statinius. Filme Niujorkas sukurtas pilnai naudojant kompiuterinę grafiką.

Tarp pranešimų vykusiame inovacijų forume didelio susidomėjimo ir aršios diskusijos susilaukė virtualios realybės tema. Kai kurie pašnekovai neslėpė susižavėjimo programa, svajojo, kad ateityje žmonės galės patys pasirinkti, kokio nori vaizdo už lango. O skrendant lėktuvu ekonomine klase galės mėgautis prašmatniais vaizdais ir jaustis verslo klasės keleiviais.

Kiti savo ruožtu išsakė abejonių ir nepasitikėjimą VR, baimę tapti „Matricos“ filmo personažais. Galiausiai visi pašnekovai padarė išvadą, kad virtuali realybė yra labai galingas ateities įrankis ir reikia tinkamai ir protingai išmokti juo naudotis.

Viso festivalio metu vyko pokalbiai su žmogiškųjų išteklių įmonių atstovais. Vizualiųjų efektų, animacijos, kompiuterinių žaidimų ir grafikos sektoriai kasmet sparčiai plečiasi ir tai lemia didelį 2D bei 3D dizainerių, animatorių, VFX specialistų poreikį.

Atlyginimai, pasak „Escape Studios“, svyruoja nuo 17 tūkst. svarų per metus rinkos naujokams (pvz. jaunesnysis 3D dizaineris) iki 104 tūkst. svarų per metus veteranams (pvz. VFX vadovas). Festivalio metu sutikome netgi 3 jaunuolius iš Lietuvos, kurie studijuoja Didžiojoje Britanijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją