Mugės rengėjų teigimu, vasario 23-26 dienomis vyksianti Vilniaus knygų mugė išlaikys per daugelį metų nusistovėjusią struktūrą, atskirų dienų tematiką ir kitas lankytojų pamėgtas tradicijas.
Svarbiausias šių metų akcentas – perpus išaugęs diskusijų aktualiausiomis kultūros, politikos ir visuomenės temomis skaičius, taip pat platesnė mugės svečių geografija. Jų laukiama net iš 15 šalių.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Leidybos centro vadovas, mugės organizacinio komiteto narys Gytis Vaškelis pabrėžė vertimų ir vertėjų svarbą. Būtent jų, neretai liekančių šešėlyje, darbo pastangomis po pasaulį sklinda lietuviški ženklai.
„Šiandien klausiame, kas yra lietuviškas ženklas. Svarbiausia yra projekcijos, kaip matome pasaulį ir kaip jis mato mus. Tad ir didžioji dalis Knygų mugės diskusijų skirtos šiai temai. Kai sužinome, kad Nobelio literatūros premiją gauna Bobas Dylanas, klausiame savęs, ar jis susijęs su Lietuva. Arba kai miršta Leonardas Cohenas, sakome, kad netekome dar vieno žmogaus iš Lietuvos. Nors jam pačiam visada atrodė, kad jis kilęs iš Rusijos imperijos. Jo močiutė kilusi iš Kauno. Kitas pavyzdys – lietuviškai nekalbanti JAV gyvenanti rašytoja Rūta Šepetys. Tačiau ji rašo knygas, kurios pasauliui liudija mūsų tremčių ir kančių istoriją“, – kalbėjo G. Vaškelis.
Anot jo, lietuviški ženklai kiekvienam vis kiti. „Tarkime man svarbus ženklas yra Rolandas Rastauskas, kuris sako: „Man tautinis kostiumas yra džinsai.“ Nepuola į masinę isteriją eiti rateliu apsirengus tautiniu kostiumu. Matyt, ne medžiaga, o dvasios stiprybė lemia daugiausia“, – sakė mugės organizacinio komiteto narys.
Lietuviškumo ženklai pasaulyje pasisėjo ir su keliomis emigracijos bangomis. „Kai šiandien verkiame, kad Londonas tapo mūsų provincija, kurioje gyvena 250 tūkst. lietuvių, tai galime vertinti labai paprastai: kai mūsų kultūrą nori perkelti iš Vilniaus į regionus, tai vienas tų regionų bus Londonas. Gal ir neblogai...“ – svarstė G. Vaškelis.
Mugės kultūriniuose renginiuose bus ne kartą minimi šiemet šimto metų jubiliejaus susilaukiančių Lietuvos asmenybių Juliaus Greimo, Kazio Bradūno, Kazio Varnelio vardai.
„Pradedant XVIII Vilniaus knygų mugę svarbu suvokti, kad pati didžiausia vertė yra asmenybės: kūrėjas, rašytojas, vertėjas, leidėjas, kurie kasdieniu darbu kažko pasiekia. Ir pati Vilniaus knygų mugė jau yra vienas lietuviškumo ženklų pasaulyje. Jis sužino apie ją nuolat ir nemažai“, – patikino literatūros mokslininkas G. Vaškelis.
Leidyklos „Tyto alba“ direktorė, mugės organizacinio komiteto narė Lolita Varanavičienė teigė, kad sena rengėjų svajonė suburti visus užsienyje gyvenančius lietuviško žodžio kūrėjus šiemet išsipildė.
„Anksčiau jie atkeliaudavo gana atsitiktinai, o šį kartą bus „įdarbinti“, diskutuos apie svarbius dalykus, tarkime, kuria kalba kurti, jei jau dvidešimt metų gyveni kitos kultūros apsuptyje“, – teigė mugės organizacinio komiteto narė.
Ji išvardijo 19 lietuvių kilmės autorių, mugės svečių, tarp kurių – Stasys Eidrigevičius, Lina Ever, Violeta Kelertienė, Algis Mickūnas, Valdas Papievis, Vaiva Rykštaitė, Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova. Iš viso į Vilniaus knygų mugę atvyksta 29 autoriai iš užsienio.
Lankytojai galės susipažinti su šiuolaikiniu ispanišku romanu, nemaža dėmesio bus skiriama islandų literatūrai, litvakų rašytojams ir žydų literatūrai, kultūrai apskritai. Lankysis prancūzų, lenkų, Jungtinės Karalystės autoriai.
„Manau, mugės kultūrinė programa nusisekė. Lietuviškų ženklų įvardijimas, susumavimas ir parodymas man atrodo jau kaip tam tikras valstybės šimtmečio minėjimas. Nes net ir į emigraciją žvelgdami iš pozityvios pusės, projektuojame save į ateitį. Šimtmetis ateis ir praeis, o toliau reikės gyventi, kurti ir augti“, – teigė L. Varanavičienė.
Lietuvos kultūros instituto direktorė, mugės organizacinio komiteto pirmininkė Aušrinė Žilinskienė tvirtino, kad dėmesys Knygų mugei neslūgsta – gausu ir lankytojų, ir leidėjų, ir autorių. Visus susiburs į daugiau nei 400 renginių. Tačiau kai ko lankytojai pasiges – dėl rekonstrukcijos darbų šiemet neveiks Knygos kino salė.
Nors, pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Aidos Dobkevičiūtės, leidybos sektorius dar nepasiekia 2008-ųjų lygio, kai per metus buvo išleidžiama 4,5 tūkst. naujų pavadinimų knygų, vis dėlto leidėjai mugei ruošiasi itin aktyviai. Nemažai naujienų siūlys ir didžiosios leidyklos, ir „savilaidininkai“, taip pat muziejai, galerijos.
„Muzikos salės“ šeimininkų teigimu, nemažai vinilinių plokštelių ir kompaktinių diskų į mugę keliaus tiesiai iš leidybos kompanijų.
„Muzikos salė“ sugriovė mitą, esą lietuviška muzika mums nerūpi. Priešingai – sulaukiame dižiulio muzikantų susidomėjimo ir gausaus lankytojų būrio. Jie ne tik klausosi muzikos, bet ir nori bendrauti su atlikėjais. Šiemet tam ir skiriame didžiausią dėmesį – pokalbių bei susitikimų tikrai netrūks. Jaučiame ir didelį susidomėjimą naujais, taip pat perleidžiamais albumais “, – sakė Muzikos salės organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė.
Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė teigė, kad Vilniaus knygų mugė pakliūva į populiariosios pasaulio literatūros puslapius.
„2008-aisiais viešėjęs vienas žymiausių šiuolaikinių autorių Jonas Irvingas naujausioje savo knygoje tiesiogiai pasakoja apie šią mugę, mini ją kaip savo romano veiksmo vietą. Tai gyvas patvirtinimas, kad ne tik sukviečiame ženklus, sutelkiame skaitančią ir kuriančią bendruomenę, bet ir patys išeiname į pasaulį“, – pabrėžė M. Gembickienė.
Rengėjai ragina lankytojus mugei deramai pasirengti: išstudijuoti programą, pasirinkti renginius, iš anksto įsigyti bilietus.
Norintys mugę patogiai pasiekti iš Vilniaus centro galės pasinaudoti nemokamais autobusais. Kaip įprasta, į mugę lankytojus iš stotelės „Arkikatedra“ kas pusvalandį nemokamai veš trys autobusai.
Išsamią renginių programą naujienas bei naudingą praktinę informaciją rasite čia.
Faktai ir skaičiai:
Vilniaus knygų mugė rengiama 18-tą kartą.
Gausiausia svečių delegacija – iš Ukrainos (10 leidyklų) ir Jungtinės Karalystės (leidėjų delegacija ir Londono knygų mugės atstovai). Taip pat tarp užsienio svečių – leidėjai iš Rumunijos, Katalonijos, Slovėnijos, Latvijos.
Šiemet:
• 303 dalyviai: 270 iš Lietuvos ir 33 iš 8 užsienio šalių (Ukrainos, Vokietijos, Japonijos, Baltarusijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Indijos);
• 40 naujų dalyvių; pirmą kartą mugėje dalyvauja penki savilaidos autoriai, Lietuvos reformatų leidėjų kolektyvinis stendas (Reformatai šiemet mini Lietuvos reformacijos 500 metų jubiliejų). Kolektyvinis Lietuvos katalikų bažnyčios leidėjų ir žiniasklaidos priemonių stendas. Po kelių metų į mugę grįžta Japonijos ambasada;
• 400 kultūrinių renginių;
• 29 užsienio svečiai iš 15 šalių (Rusija, Lenkija, Ispanija, Prancūzija, Ukraina, Suomija, Izraelis, Italija, JAV, Islandija, Čekija, Estija, Baltarusija, Vokietija, Jungtinė Karalystė);
• 40 Muzikos salės dalyvių;
• 12 meno parodų;
• 12.000 m² – bendras mugės plotas su renginių zonomis;
3 ekspozicinės salės: grožinės literatūros (5 salė), akademinės literatūros salė bei bukinistų ir savilaidos autorių erdvė (3 salė), Vaikų literatūros ir Muzikos salė (4 salė).
14 renginių erdvių: Rašytojų kampas, konferencijų salės 5.1/5.2/5.3/5.5/3.1/3.2, Forumas-LRT studija, Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, Vaikų scena, Muzikos salės scena, Bibliotekų erdvė, Literatų svetainė, Kūrybinės „ė“ dirbtuvės.
