Žengti šį žingsnį galerijos vadovas Oleksandras Ščeluščenka ryžosi po itin sėkmingo bendradarbiavimo su tarptautine šiuolaikinio meno muge „ArtVilnius“, regione užsimezgusių pažinčių. Vienas „Cecho“ autorių Mykola Bilousas 2013-aisiais buvo pripažintas geriausiu „ArtVilnius“ užsienio menininku, o pernai „Cecho“ galerija nusipelnė mugės geriausios užsienio galerijos vardo. „Cecho“ atidarymo ir projekto „Šuolis į Europą“ pristatymo vakaras įvyks liepos 23 dieną Vytenio g. 6.
Pateikiame Agnesės Čivlės (Arterritory.com) ir „Cecho“ savininko O. Ščeluščenkos pokalbį apie vilnietiškas įkurtuves.
– Ką kiekvienas turėtų žinoti apie galeriją „Cechas“? – klausė arterritory.com.
– Ją įkūriau 2005 metais, apimtas Oranžinės revoliucijos optimizmo bangos. Ji buvo atidaryta kaip eilinė komercinė galerija. Per 11 veiklos metų surengėme daugiau kaip 400 parodų, įskaitant meno muges ir institucines parodas.
„Cechas“ niekada nesulaukė kokių nors subsidijų, dotacijų ar kokios kitos finansinės pagalbos iš kokių nors – privačių ar visuomeninių – struktūrų.
– Kodėl manote, kad Lietuvos rinka – gera vieta galerijų verslui?
– Remdamasis savo patirtimi, sakyčiau, kad nėra tokio dalyko kaip Lietuvos rinka, Latvijos rinka ar Ukrainos rinka… Yra pasaulinė meno paklausa – ji visada buvo ir visada bus. Skiriasi, tik kainos ir turinio intensyvumas. Nesu didelių kainų gerbėjas.
Paprastai kolekcininkai, jau nekalbant apie meno kūriniais prekiaujančius žmones, mėgsta keliauti. Daugeliui jų pavyksta atvykti į gražųjį Vilnių bent kartą per pora metų. Ir tarp lietuvių esama šiuolaikinio meno entuziastų, kolekcininkų – ir privačių, ir verslo. Tikiuosi, kad po poros metų jie atkreips dėmesį ir į mus. Vis dėlto, šis „Cecho“ filialas atsidaro Vilniuje išskirtinai dėl mūsų meilės šiam miestui ir jo žmonėms. Taip pat dėl to, kad sulaukėme pagalbos iš kai kurių savo draugų. Lietuviai išties buvo labai malonūs mums.
– Kuo galerija Vilniuje skirsis nuo veikiančios Kijeve?
– Vienus ar dvejus metus abi galerijos bus labai panašios, tiek erdvės, tiek turinio požiūriu. Laikas parodys, kaip viskas klostysis toliau.
– Papasakokite apie Vilniaus „Cechas“ galerijos įkūrimą.
– Vilniuje reguliariai lankausi nuo 2008 metų ir čia su daug kuo susidraugavau. Mums visada padėjo Lietuvos diplomatai, Lietuvos ambasada Kijeve, ankstesni ir dabartiniai miesto vadovai.
Vis dėlto neprašome tiesioginės finansinės paramos. Jaustumės nepatogiai tapę lietuviams našta.
Vietos prasme, Vilniaus galerija bus gimininga Kijevo galerijai: aukštos lubos, 250 kvadratinių metrų salė su kolonomis. Pastatas yra mielame dinamiškame Naujamiesčio rajone. Erdvė gana įdomi – nebaigta katalikų bažnyčia, kuri po karo tapo statybininkų kultūros centru. Savuoju pastato sparnu dalysimės su teatro trupe.
– Kokia parodų programa likusiems 2016 metams?
– Pirmoji paroda yra grupinė mūsų rezidentų menininkų ekspozicija „Šuolis į Europą“. Ji pasiūlys tapybos, akvarelės darbų ir instaliacijų. Rudenį ketiname savo galerijoje priglausti vieną Vilniaus tapybos trienalės renginių.
