Todėl po aštuonerių metų pertraukos nuo pandos Po nuotykių, ne pačius geriausius laikus išgyvenanti studija nusprendė atverti naują skyrių šioje kino serijoje ir kartu su iš „Šrekas 4. Ilgai ir laimingai“, „Troliai“ ir „Lego filmas 2“ žinomu animacinių juostų režisieriumi Mike‘u Mitchellu ir jo padėjėja Stephanie Stine pristatyti visų pamėgtos istorijos tęsinį, kuris, tikėtina, ateityje pavirs į dar vieną trilogiją.
Apie ką mes čia…
Po daugybės išbandymų ir sunkiausių treniruočių, Po pagaliau gali atsikvėpti, nes jis yra paskiriamas dvasiniu Taikos slėnio vadovu. Tačiau prieš tai jis privalo surasti ir apmokyti naują karį. Tik yra viena mažytė bėda – nei apie vadovavimą, nei apie apmokymus jis beveik nieko nesuvokia, o tai yra į naudą paslaptingai burtininkei, kuri žūtbūt nori nuversti Po ir užvaldyti jo prižiūrimą Taikos slėnį.
Kūrinio turinys
Nesu labai skeptiškai nusiteikęs prieš tęsinius, bet visuomet svarstau, kodėl neinvestavus pinigų į kokį nors originalų projektą, nes kartais tęsinių vienoje ar kitoje istorijoje tiesiog nereikia. Žinoma, atsakymas paprastas – pinigai. O ir su žinomų kino serijų tęsiniais yra didesnė tikimybė užsidirbti daugiau, nei rizikuoti siūlant žiūrovams kažką naujo. Taip mes ir sulaukėme ketvirtos „Kung Fu Pandos“ dalies, kuri gali tapti tikru išsigelbėjimu pačiai studijai.
Ir nors manau, kad ši istorija buvo puikiai užbaigta trilogijos formate, šis ketvirtasis filmas visiškai neerzina, nes jis tampa savotišku pačios istorijos perkrovimu, o kartu ir visai neblogu papildymu prie jau visiems žinomų pandos Po nuotykių. Tik yra vienas niuansas. Žiūrėdamas šį filmą aš nepamačiau visiškai nieko naujo, o kai kurie siužetiniai sprendimai man be galo priminė kultinį serialą „Drakonų kova“.
Tiesa, negaliu „spoilinti“, net jeigu ir kalbu apie animacinę juostą, bet tiesiog turėjau apie tai užsiminti, nes kai kuriais momentais atrodė, jog žiūrėjau su visai kitais veikėjais tuos įvykius, kurie jau buvo pateikti prieš tris dešimtmečius mano paminėtame seriale. Taip, aš esu toks senas, kad būdamas vaiku 90-aisiais mėgavausi ką tik į Europą atkeliavusiais japonų animaciniais serialais, tarp kurių ir buvo „Drakonų kova“.
Tačiau privalumų filmas irgi turi. O jais tampa personažai. Taip, visiškai klišiniai ir neoriginalūs, bet su šarmu ir užsidegimu, kas bent jau man ir tapo vienu iš didžiausių šio naujo pasakojimo kozirių. Ir ne vien senbuviai čia padaro gerą įspūdį, bet ir keli naujokai, pavyzdžiui, burtininkė ar Po mokinys.
Filmuke neapsieinama ir be juokelių, tad istorija pateikiama per humoristinę prizmę ir taip sugebama išlaikyti dėmesį. Tiesa, humoras juostoje yra pakankamai lėkštas ir beveik neoriginalus, bet, kaip bebūtų, puikiai suveikiantis tam tikrose situacijose. Tad nuobodžiauti šiuo atveju man neteko, o vaikams, manau, tai bus irgi gera pramoga kine.
Tad bendrai noriu pasakyti, kad tai pakenčiamas, gal ir nereikalingas, bet tuo pačiu kokybiškas ir žiūroviškas animacinis projektas, kurį galima pasižiūrėti visiems animacinio žanro entuziastams.
Techninė juostos pusė
Vizualiai filmas atrodo taip pat gerai, kaip ir ankstesnės šios serijos juostos, todėl nemanau, kad verta apie tai daugžodžiauti. Tiesiog čia turime detaliai tvarkingą ir spalvingą piešimą, malonų vaizdo montažą su išties tvarkingai atrodančiai perėjimais iš vienos scenos prie kitos ir, aišku, epiškumo nestokojančias muzikines kompozicijas, kurios sukuria ekrane žvalią atmosferą. Tad taip, animacijos prasme čia yra labai kokybiškai atrodantis projektas. Bet ar gali būti kitaip su filmu, kuris kainavo virš 100 mln. dolerių? Manau, kad ne.
Aktorių kolektyvinis darbas
Animacinius filmus mėgstu žiūrėti originalo kalba, apie tai dažniausiai prasitariu aptardamas šiam žanrui priklausančius projektus, todėl ir „Kung Fu Panda 4“ netapo jokia išimtimi. Dėl to labai džiaugiuosi, nes kaltinčiau save, jeigu žiūrėčiau šį filmą lietuvių kalba. Ir visai ne dėl to, kad lietuviškas dubliažas yra prastas, bet dėl tokių aktorių kaip Jackas Blackas, Dustinas Hoffmanas, Jamesas Hongas, Ianas McShane‘as, Viola Davis ir Bryanas Cranstonas, kurie paskolino savo balsus ryškiausiems juostos personažams.
Tad įgarsinimas išties puikus ir raginu apsilankyti seansuose originalo kalba, jei tik jūsų anglų kalbos žinios yra pakankamos. Na, o jeigu kalbėti apie lietuvišką variantą, jis nenusileidžia ankstesniems filmams, todėl tragedijos irgi nebus.
Verdiktas
„Kung Fu Panda 4“ – ne toks šmaikštus ir išskirtinis savo juokeliais kaip ankstesni filmai, bet tuo pačiu sugebantis prikaustyti prie ekrano dėl visai neblogai suregztos istorijos animacinis filmas, kurio didžiausiu privalumu tampa kokybiškai atrodanti išorė bei originalus įgarsinimas su Jacku Blacku priešaky.
Filmo anonsas:
