Ir dabar, praėjus penkeriems metams nuo literatūrinio kūrinio publikacijos, į kino ekranuose pristatyta minėtos knygos adaptacija, kurią surežisavo tokių puikų filmų kaip „Niekados šalies beieškant“, „Bėgantis paskui aitvarą“, „Sukurtas Haroldas“, „Pasaulinis karas Z“, „Jonukas“ ir „Gyveno kartą Uvė“ žinomas režisierius Marcas Forsteris.
Tačiau ar šis filmas prilygsta nuostabiam originalui? Štai kur klausimas, į kurį aš turiu tikslų atsakymą.
Apie ką mes čia…
Chuliganas ir pasityčioti iš kitų mėgstantis Džiulijanas yra pašalintas iš mokyklos, kurioje nuo jo nukentėjo ne vienas vaikas. Tarp jų buvo ir geraširdis Ogis. Tačiau vieną dieną pas vaikiną iš Paryžiaus pasisvečiuoti atvyksta jo močiutė, kuriai pasidaro gaila anūko. Ji nusprendžia papasakoti jam ilgus metus slėptą istoriją, kuri turėtų pakeisti Džiulijano požiūrį į pasaulį visiems laikams.
Kūrinio turinys
Nežinau, kiek kartų žiūrėjau „Gerumo stebuklą“, su kiekvienu kartu šis paprastas, bet be galo šiltas filmas man tampa vis geresnis. Tad, kai sužinojau, jog į kino ekranus atkeliauja jo pratęsimas, nudžiugau. Tiesa, tai nėra originalios juostos pratęsimas, o šalutinis projektas, kuris tuo pačiu papasakoja serijos priešistorę. Taip, žinau, skamba painiai, bet taip jau yra. Kitaip tariant, vienas iš originalaus filmo pagrindinių personažų eina savu keliu ir išgirsta išties jaudinančią, kraupią, bet tuo pačiu be galo šiltą širdžiai istoriją, kuri nutiko prieš daug dešimtmečių iki jo gimimo.
Ir istorija yra išties puiki. Tiksliau, jos bendra koncepcija ir laikotarpis, kuriame įvyko. Tai – Antrojo pasaulinio karo epocha, kuri visai žmonijai kainavo labai daug. Būtent apie ją ir sukasi esminis šios juostos veiksmas, o tai sukelia dar didesnį įdomumą. Visi mes puikiai žinome, kokie baisūs dalykai vyko tada ir kaip nuo nacių kentėjo žmonės. O daugiau apie siužetą jums nereikia nieko žinoti, nes kitaip tektų svaidytis „spoileriais“. Aš visuomet vengiu to gerbdamas visus skaitytojus. Tik užsiminsiu, kad pats pasakojimas gal nėra toks žiaurus ar kupinas jaudulio, kaip geriausi Antrojo pasaulinio karo ar holokausto temą gvildenantys projektai, bet ir be šiurpių akimirkų filmas sugeba sujaudinti, o tai, mano nuomone, ir yra didžiausias jo privalumas.
Kalbant apie veikėjus, matome išties jautrią dviejų žmonių istoriją, kuri nebūtų tokia jausminga, jeigu ne įdomiai pateiktas personažų paveikslas, kuris sugeba pritraukti dėmesį prie ekrano vien dėl jų nuoširdumo ir paprastumo. Tad susitapatinti su vienu ar kitu veikėju šiame filme nėra sunku, nes, kaip bebūtų, tai tokie patys žmonės, kaip daugelis iš mūsų, todėl vienu ar kitu momentu galima pagalvoti: „O ką mes patys darytume, jeigu į mūsų kiemą ateitų karas?“, tokių minčių viso filmo metu man kilo ne viena ir ne dvi. Taigi, dramaturgija, šiuo atveju, nešlubuoja, nes filmo siužetas su herojais palaiko įtampą ir nežinią.
Tiek, manau, užtenka žinoti apie šią juostą. Žiūrint ją iki galo nežinai, kas vyks toliau. Na, nebent žiūrovas yra skaitęs knygą, kas, žinoma, turėtų kardinaliai pakeisti netikėtumo faktorių seanso metu. Tačiau šiaip ar taip, tai kokybiškas, dėmesio vertas ir visai šeimai skirtas filmas, kurį raginu pasižiūrėti, jeigu jums patiko „Gerumo stebuklas“ arba tiesiog mėgstate jausmingas ir neblogą pamokslą turinčias istorijas.
Techninė juostos pusė
Filmo produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas atrodo gerai vien dėl to, kad buvo norima kuo kruopščiau parodyti dvi laiko juostas. Vaizdo montažas neerzina savo peršokinėjimais, kameros darbas susitelkia į mažiausias filmui itin svarbias detales, garso takelis sukelia labai daug įvairių emocijų dėl išties jausmingų kompozicijų, o garso montažas yra tiesiog puikus. Trumpai tariant, filmas atrodo kukliai, bet kokybiškai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Be aktoriaus Bryce‘o Gheiserio, kuris tiek „Gerumo stebukle“, tiek čia įkūnijo Džiulijaną, matome Helen Mirren, Gillian Anderson, Ariellą Glasier, Orlandą Schwerdtą, Jo-Stone‘ą Fewingsą ir Patsy Ferran. Visi aktoriai, mano nuomone, pasirodė įtikinamai, o to visiškai pakako patikėti ekrane pasirodžiusiais veikėjais.
Verdiktas
„Baltoji paukštė“ – prasmingas savo gvildenama tema, šiltas dėl siužete pateikto pozityvumo, emocionaliai jausmingas ir tiesiog puikų pamokslą skleidžiantis filmas, kuris tampa išties kokybišku 2017 metų kino hito „Gerumo stebuklas“ papildymu.
