Filmas, pasakojantis apie lietuvių kelią į laisvę, apie drąsą būti savimi, kai esi persekiojamas ar naikinamas, nepalieka abejingų. Didžiausias diskusijas kelia tai, ar kinas turi kalbėti jautriomis valstybei temomis.
Anot filmo režisieriaus, kinematografas yra galingas ginklas kūrėjo rankose. Kino kalba galima prabilti į žmonių sąmonę, kurstyti diskusiją apie svarbius ne tik pačiam menininkui, bet ir visai šaliai, jos istorijai dalykus. Kalbėti apie kiekvieną iš mūsų. Apie pasirinkimus, kuriuos tenka daryti, nesvarbu kokioje sistemoje begyventume.
„Ir šiandien turime rinktis. Ką kurti. Ką kalbėti. Prisitaikyti ar ne. Susigūžti, jei užpuola kitaminčiai ar nebijoti būti savimi. „Emilija iš Laisvės alėjos“ kalba ne tik apie valstybės, bet apie kiekvieno iš mūsų laisvę. Laisvę būti savimi, kurią kasdien turėtume kartotis, kaip pamoką,“- sako režisierius D. Ulvydas.
