„Dar dabar sunku patikėti, kad šio taip reikalingo Lietuvai šviesuolio nebėra,“ – sako režisierius D. Ulvydas, kuris visuomenėje gerai žinomus legendinius Lietuvos menininkus, filosofus, visuomenės veikėjus ir žurnalistus, pakvietė atlikti simbolišką, į uždraustą spektaklį susirinkusios šviesuomenės, vaidmenį.
Anot jo, tai buvo komandos sumanymas. Teatre filmuotose masinėse scenose pakviesti sudalyvauti žmonės, kurie visuomenei asocijuojasi su pasipriešiminimu sovietinei sistemai, nonkonformizmu ir tiesaus moralinio stuburo turėjimu tiek anais, tiek šiais laikais.
„Mums didelė garbė, kad nepaprastai Lietuvos kultūrai nusipelnę, aiškią pilietinę poziciją turintys šviesūs žmonės ir aštuntojo dešimtmečio legendos sutiko filmuotis vienoje iš filmo scenų. Vėliau filmo aktoriai, prisimindami teatro scenos šviesuolius, kaip mes juos vadinome, neatsistebėjo – kaip puikiai jie įkūnijo tą publiką, kuri sovietiniais laikais į teatrą rinkdavosi išgirsti uždraustos tiesos ir ezopo kalba tariamų žodžių apie apie laisvę,“ – pasakoja filmo prodiuserė Živilė Gallego.
Rašytojas ir Nepriklausomybės akto signataras Saulius Šaltenis, tapytojai Arvydas Šaltenis ir Antanas Kmieliauskas, kino operatorius Jonas Gricius, teatro režisieriai Povilas Gaidys ir Gytis Padegimas, aktorė Virginija Kochanskytė, fotomenininkai Rimantas Dichavičius ir Aleksandras Macijauskas yra patyrę, ką menininkui reiškia nepasiduoti sovietinės ideologijos mašinai, išlikti ištikimiems sau, o ne sistemai.
Todėl jų dalyvavimas filme, kuris kalba apie žmogaus gebėjimą sakyti tiesą ir skelbti laisvę tais laikais, kai pats žodis laisvė buvo uždraustas – labai simboliškas. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie filme nusifilmavusį kunigą disidentą Robertą Grigą, kuris sovietinių budelių buvo persekiotas ir nubaustas už pogrindinės literatūros platinimą ir atsisakymą duoti sovietinio kario priesaiką.
Filme taip pat galima bus išvysti jaunesnės kartos kūrėjus kino režisierius Audrių Stonį ir Arūną Matelį, kurių darbai garsina Lietuva už jos ribų ir įrodo, kad ištikimybė sau – turėtų būti pamatinė kūrėjo vertybė visais laikais. Pasak filmo režisieriaus, jis norėjęs, kad filme teatro salėje žiūrovai išvystų ir žmones, kurie neišvengiamai asocijuojasi su laisvais žmonėmis sovietiniais laikais, hipių judėjimu ir garsiuoju „brodu“, tai – kino operatorius Algimantas Mikutėnas ir aktorė Gražina Baikšytė.
Deja, vieno iš ryškiausių „brodo“ simbolių maestro Vytauto Kernagio nebėra, bet salėje galima išvysti jo dukrą Eglę Kernagytę. Filmo teatro scenoje nesunkiai galima atpažinti ir garsų žurnalisto Edmundo Jakilaičio balsą, nuaidintį iš žiūrovų salės.
„Norėjome, kad tarp menininkų būtų ir žurnalistai, kurių vaidmuo visuomenėje, pilietiškumas ir drąsa be galo reikalinga. Todėl filme galima bus pamatyti ne tik. E. Jakilaitį, bet ir laidos „Laisvės vėliavnešiai“ vedėją Liepą Rimkevičienę ir žurnalistę Eglę Bučelytę, vilkinčią tuo pačiu mėlynu megztiniu, kuriuo ji vilkėjo sausio 13-osios naktį iki paskutinės sekundės kalbėdama eteryje.
„Kai supranti kiek tie visi žmonės, kuriuos pakvietėme filmuotis mūsų filme, turėjo atlaikyti išbandymų, nepalūžti, bet kokiomis aplinkybėmis skelbti tiesą ir nešti laisvės vėliavą, negali nesidžiaugti, kad jie sutiko tapti filmo, kalbančio apie laisvę dalimi“, - sako režisierius D. Ulvydas.
DELFI skaitytojus kviečiame žiūrėti filmuką apie šviesuolius ir tai, kas liko už kadro, filmuojant vieną laukiamiausių šių metų filmų.
Filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ premjera kino teatruose jau vasario 16 dieną.
