Jie sukūrė reklamines kampanijas tokiems garsiems filmams, kaip „Mergina su drakono tatuiruote“ („The Girl With The Dragon Tattoo“), „Klounas“ („Clown – The Movie“) ar „Karališkas romanas“ („The Royal Affair“).
Įdomu tai, kad išskirtiniame interviu naujienų portalui DELFI rinkodaros specialistai nebandė įtikinti, kad viskas, ko reikia užsakovui, tai tik gero rinkodaros specialisto. Pasak Einsteinų, blogo filmo šedevru nepavers net ir pati brangiausia reklamos kampanija.
– Esate dirbę su daug garsių kino kūrėjų. Kuris iš jų paliko didžiausią teigiamą, o galbūt neigiamą įspūdį?
Philipas: Visi jie labai skirtingi. Žinoma, pats garsiausias yra Larsas Von Trieras. Jo asmenybė mus maloniai nustebino. Apie režisierių sklandė daug įvairių mitų ir legendų.
Marija: Labai nerimavome prieš susitikimą su juo. Ne kiekvieną dieną eini susipažinti su Larsu Von Trieru. Buvo be galo įdomi pažintis. Jis pasirodė labai malonus ir visas nerimas iškart dingo.
– Ar režisierius nesikabinėjo prie jūsų idėjų ir pasiūlymų?
Marija: Jam iškart patiko mūsų pasiūlymai. Larsas buvo labai mandagus ir tikėjo tuo, ką darome. Jis tiesiog išklausė mus ir pasiūlė nedelsiant veikti.
Philipas: Jis buvo labai geras bosas (juokiasi).
– Kas buvo sunkiausia dirbant su „Nimfomanės“ filmo rinkodara?
Marija: Buvo labai sunku surinkti visą aktorių komandą reklaminei fotosesijai. Nusprendėme išleisti tiek daug plakatų. „Nimfomanės“ juostoje vaidina tokie aktoriai kaip Uma Thurman ar Shia LaBeoufas, todėl natūralu, kad norėjome visus juos įamžinti pagrindiniuose reklaminiuose plakatuose. Tuo metu dauguma aktorių filmavosi skirtingose pasaulio vietose, todėl teko skraidyti pas juos ir derinti laiką pagal jų tvarkaraščius. Mūsų fotosesijos kainavo išties nemažai pastangų dėl logistinių dalykų. Žinoma, nebuvo taip paprasta įtikinti aktorius suvaidinti orgazmą.
Philipas: Įsivaizduokite, ateina nepažįstamas žmogus ir sako: „Norime, kad nusimestumėte visus viršutinius drabužius ir suvaidintumėte tikrą orgazmą. Tokį tikrą, kad patikėtume.“ Įtikinti juos šiuo klausimu buvo sunkiausia dalis. Su kai kuriais iš jų mes turėjome gana aštrias diskusijas seksualumo temomis. Nes orgazmas nebūtinai turi atrodyti gražiai. Kartais orgazmą jaučiantis žmogus atrodo netgi juokingai.
Marija: Visi aktoriai buvo be galo skirtingi, surinkti filmui iš skirtingų kultūrų: skandinavai, britai, amerikiečiai. Visi jie jautėsi skirtingai pozuodami prieš objektyvą pusnuogiai vaidindami orgazmą. Amerikiečių aktoriai žaidžia pagal visai kitokias – Holivudo taisykles. Todėl tam tikrais klausimais bando save apsaugoti.
– Ar vis dar naudinga šiais laikais produkto reklamai naudotis nuogumo koziriu?
Marija: Beveik kiekvienos makiažo, kvepalų, drabužių linijos reklama paremta nuogybėmis. Tai labai efektyvu. Tačiau mes ja pasinaudojome ne dėl to. Tiesiog nuogumas buvo labai susijęs su filmo siužetu. Nes „Nimfomanė“ yra filmas apie seksą.
Žinoma, viską norėjome pateikti estetiškai. Tačiau taip pat norėjome atspindėti ir humoristišką Larso Von Triero pusę. Jo filmuose šis jo bruožas taip pat atsiskleidžia.
Philipas: Tai, kad nuogybės ir seksas vis dar gali pasitarnauti rinkodaros tikslams, mus pačius labai nustebino. Neįtikėtina, kad seksas ir nuogybės vis dar taip paveikia žmones. Dėl to šiek tiek nustebome, nes nemanėme, kad tai yra kažkas tokio ypatingo. Tai pakankamai senamadiškas triukas, bet jis iš tiesų labai pasiteisina.
– Filmai „Nimfomanė“ ir „Mergina su drakono tatuiruote“, kurių rinkodarą kūrėte, yra specifinio žanro filmai. Tai sutapimas ar jūsų sąmoningas sprendimas dirbti su įdomiais ir netradiciniais kino produktais?
Marija: „Mergina su drakono tatuiruote“ Skandinavijoje buvo labai populiarus filmas, vėliau išgarsėjęs visame pasaulyje. Tačiau tai sutapimas, nes mes turime tikrai daug tokių originalaus siužeto kinematografinių darbų.
Philipas: Mes žinojome, kad Skandinavijoje juosta susilauks neįtikėtino populiarumo. Bet niekas negalvojo, kad jis taps pasaulinio garso trileriu. Tokių dalykų iš anksto negali nuspėti. Tai buvo tiesiog mūsų sėkmė atsidurti tinkamoje vietoje tinkamu laiku.
– O galbūt gera rinkodara?
Philipas: Žinoma, tai taip pat prisidėjo prie filmo sėkmės. Bet svarbiausia yra geras filmas, įdomūs personažai, netradicinis scenarijus, naujas požiūris į detektyvo žanrą.
– Ar tarp jūsų kolegų nėra didelės konkurencijos? Neabejoju, kad dirbti su tokiais filmais ir režisieriais norėtų kiekvienas...
– Tad kodėl palikote reklamos verslą ir pasirinkote kino pasaulį?
Marija: Dėl kūrybinių iššūkių.
Philipas: Norėjome darbo, kuriame galėtume save realizuoti, įgyvendinti savo ambicijas. Kūrybiniu atžvilgiu kino kūrėjai yra patys dėkingiausi klientai, kokius tik gali turėti.
Marija: Jie turi didelių kūrybinių ambicijų, norėdami išpopuliarinti savo produktą. Bankų, dantų pastos, draudimo kompanijų reklamai kūrybos nereikia.
– Galbūt jūsų dėmesį atkreipė lietuvių kino kūrėjų filmų reklaminės kampanijos?
Philipas: Man labai gėda, bet aš nesu matęs lietuviškų filmų. Atsiprašau. Prieš atvykdami čia nepadarėme namų darbų.
– Tad ką daryti mažoms šalims, kad atkreiptų pasaulio dėmesį į savo kino pramonę?
Marija: Danija pasauliniame kontekste žinoma jau seniai. Nors mūsų šalyje gyvena tik 5 milijonai žmonių. Nemanau, kad esame kažkuo geresni filmų kūryboje už kitas šalis. Švedai turi Ingmarą Bergmaną, danai turi režisierių Larsą Von Trierą, kurių dėka kitų pasaulinio lygio kino kūrėjų žvilgsniai nukrypo į Daniją ir Švediją. Reikia stipraus kūrėjo, kuris taptų šalies vizitine kortele. Tada pasauliniame kino versle neliks nepastebėti ir kiti puikūs tos šalies kūrėjai.
– Ar yra filmas, kurio reklaminę kampaniją atsisakytumėte kurti?
Marija: Mes visada galvojame, kaip galime padėti kino kūrėjams. Jei matome, kad juosta turi potencialo atkreipti visuomenės dėmesį ir parduoti bilietus, imamės projekto. Norime, kad reklaminė kampanija būtų verta mums sumokėtų pinigų ir patys nenorime švaistyti savo laiko. Jei matome, kad filmo scenarijus yra labai blogas, mes niekuo padėti negalėsime. Nes atsiliepimai bus prasti ir žmonės tikrai neis jo žiūrėti. Prodiuseriai bus išleidę pinigus didžiulei reklaminei kampanijai, kuri prasto filmo negali išgelbėti. Žinoma, viskas priklauso ir nuo filmo kūrėjo norų. Nes jei sukurtas filmas yra niekinis, o jį nori išreklamuoti kaip šedevrą, iš to naudos nebus, nes jis niekada nebus šedevras. Tačiau jei prodiuseriai pasako, kad jų siekis išreklamuoti filmą taip, kad į jį ateitų ne 5 tūkstančiai, bet 50 tūkstančių žiūrovų, mes jam galbūt galėsime padėti.
Philipas: Tačiau blogiems filmams padėti yra labai sunku. Geriems filmams, nesvarbu, kad ir pačio mažiausio biudžeto, padėti lengviau. Tikai nėra nieko gėdingo dirbti su mažo biudžeto filmais.
– Gyvenime esate pora, kokie privalumai ir trūkumai dirbant kuriant su savo sutuoktiniu?
Philipas: Daugelis sužinoję nustemba, kad mes susituokę. Skeptiškai nusiteikusiu žmones galiu patikinti, kad viskas gali pavykti.
Marija: Prieš dirbant kartu, mes dešimt metų dirbome skirtingose reklamos agentūrose, bendradarbiavome su tarptautinėmis kompanijomis. Natūralu, kad du stomatologai per vakarienę taip pat pasikalba apie savo darbus. Taip pat nutiko ir mums. Mes tarpusavyje pasitardavome dėl tam tikrų idėjų, dalindavome vienas kitam patarimus.
Pamanėme, jei jau taip kartu bendradarbiavome dešimt metų laisvu nuo darbo metu, tai galbūt pavyks ir dirbant pilną darbo dieną.
Philipas: Tačiau mes turime skirtingus biurus, esančius netoli vienas nuo kito. Susitinkame kelis kartus per savaitę aptarti bendrų projektų. Abu manome, kad dirbant ir gyvenant kartu, reikia turėti savo asmeninius gyvenimus, kad galėtum kvėpuoti.
